Genetiškai modifikuoti vabzdžiai - ar rizika yra sąmoninga?

27.06.2023 | www.kla.tv/26404

Jau keletą mėnesių žiniasklaida mums siūlo mėgautis vabzdžiais tikrąja to žodžio prasme. Jau atkreipėme dėmesį į tai, kaip staiga pasikeitė žiniasklaidos nuomonė, taip pat į vabzdžių valgymo riziką ir šalutinį poveikį laidoje „Vabzdžiai maiste“. Tačiau čia slypi dar didesnis pavojus. Biotechnologijas ir genetines manipuliacijas daugelis laiko raktu, padedančiu išspręsti esmines maisto tiekimo ir sveikatos priežiūros problemas. Taip yra daugiausia dėl šiandieninės pagrindinės žiniasklaidos, kuri mums žada pigų maistą ir naujus vaistus. Anksčiau pranešimai buvo daug labiau subalansuoti. 1999 m. Bavarijos radijo ir televizijos korporacija dokumentiniame filme „Gekaufte Wahrheit“ („Nupirkta tiesa“) įspėjo apie kraštutines genetiškai modifikuoto maisto pasekmes ir nesąžiningas biotechnologijų pramonės machinacijas. Be kita ko, buvo paviešinti skandalingi sandėriai su profesoriumi Árpádu Pusztai. Pusztai, atlikęs nepriklausomą nuo gamintojo interesų šėrimo tyrimą, įrodė, kad po 10 dienų vartojant genetiškai modifikuotas bulves žiurkėms atsirado 36 reikšmingi organų pokyčiai. Praėjus dviem dienoms po publikacijos, jis buvo atleistas iš darbo ir pagal sutartį priverstas jokia forma neprieštarauti biotechnologijų pramonei. Tokia kraštutinė įtaka įmanoma, nes kiekvienam šioje srityje tyrimus atliekančiam mokslininkui tiesiogiai ar netiesiogiai moka įmonės - dėl to praktiškai nėra nepriklausomos kontrolės. Kritikuojantiems mokslininkams užčiaupiami burnos. Per dvidešimt metų šio tinklo galia ir galimybės labai išaugo. Tai patvirtina ir pastaruoju metu duotas sutikimas dėl tolesnio vabzdžių naudojimo maiste. Tam reikalingus duomenis pateikė ne leidimus išduodanti institucija, o įmonės. Galiausiai visi šie norminiai aktai skirti tik apsaugoti įtakingas korporacijas ir institucijas nuo nepageidaujamos konkurencijos. Jos neleidžia atskleisti jų machinacijų, kad vartotojas išliktų tariamo saugumo būsenoje ir nesukeltų nepatogumų. Toliau trumpai paaiškinsime, kaip veikia esamos genų inžinerijos galimybės, ir palyginsime jų labai teigiamai pristatomas galimybes su pavojais. 1 Genų inžinerija - kas tai apskritai yra? Jau tūkstančius metų augalai ir gyvūnai kryžminami pagal paveldimumo dėsnius, siekiant sustiprinti tam tikras savybes ir sumažinti nepageidaujamas per šią selekciją. Taip natūraliai buvo išvestos, pavyzdžiui, derlingesnės augalų veislės arba gyvuliai, turintys daugiau mėsos. Genų inžinerijoje biotechninėmis procedūromis įsikišama į gyvų organizmų genomą [genomas = genetinė medžiaga] ir biocheminius valdymo procesus. Tai apima ir DNR sekų modifikavimą, ir perkomponavimą mėgintuvėlyje bei gyvuose organizmuose. Šių tokiu būdu biotechniškai modifikuotų organizmų gamtoje natūraliai NĖRA. 2 Genų inžinerijos procesai ir produktai Gyvų organizmų DNR (DNR = deoksiribonukleorūgštis = paveldimosios informacijos nešėja) yra, taip sakant, statybinės instrukcijos, kurios kontroliuoja gyvo organizmo vystymąsi, funkcionavimą ir dauginimąsi. Keičiant šios instrukcijos dalis, keičiasi ir gyvos būtybės tam tikros savybės ir požymiai. Pirmą kartą tokiu būdu augalai buvo modifikuoti XX a. septintajame dešimtmetyje. Pirmoji genetiškai modifikuota pelė gimė 1974 m. Pirmasis genetiškai modifikuotas maisto produktas - pomidoras Flavr-Savr - rinkoje pasirodė 1994 m. Šiame nuo pelėsių apsaugotame pomidore dėl genetinės modifikacijos buvo sulėtintas puvimo procesas, todėl jis 14 dienų ilgiau atrodė šviežias. Šiuo metu dažniausiai auginami genetiškai modifikuoti augalai yra kukurūzai ir soja, kurie yra atsparūs tam tikrų gamintojų purškalams. Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų, pavyzdžiui, transgeninių mielių ir kvapiųjų medžiagų, jau daugelį metų randama perdirbtuose maisto produktuose. Medicinoje hormonai ir kai kurie vaistai gaminami naudojant genetiškai modifikuotus organizmus. Tuo tarpu ši tema įgavo visiškai naują dinamiką. Anksčiau genų inžinerijos intervencijos buvo labai brangios, sudėtingos ir reikalaujančios daug laiko. Tai staiga pasikeitė atsiradus naujoms genomo redagavimo technologijoms, kurios dažnai dar vadinamos genomo chirurgija. Čia naudojami dirbtinai pagaminti fermentai, kurie atpažįsta nepageidaujamą DNR seką, ją išpjauna ir sukuria naują DNR seką. Tada ji įterpiama vietoj pradinės, vykstant natūraliam taisymo procesui. Populiariausi metodai yra CRISPR (Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats), cinko pirštų nukleazės (sutrumpintai ZFN) ir TALEN (Transcription Activator-like Effector Nucleases). Šie metodai leidžia praktiškai bet kuriai laboratorijai per kelias savaites atlikti genetinius eksperimentus už kelis šimtus dolerių. Šią plėtrą galima palyginti su pirmojo kompiuterio, kuris užpildė visą namą, ir šiandien kiekvienam žmogui skirto išmaniojo telefono raida. 3 Rizika ir visuomenės pritarimas Dėl galimos rizikos sveikatai daugelis vartotojų atmeta genetiškai modifikuotus maisto produktus. Pagrįstų mokslinių tyrimų trūkumas ir nerimą keliančių pranešimų nutylėjimas - kaip pradžioje aprašytu atveju dėl genetiškai modifikuotų bulvių sukeltų organų pažeidimų - patvirtina, kad šie nuogąstavimai yra daugiau nei pagrįsti. Daugeliui žmonių dėl etinių priežasčių taip pat nepriimtina, kad mokslininkai žaidžia Dievą ir taip kišasi į kūriniją. Taigi, nors iš pradžių skamba teigiamai, kad genetinis modifikavimas turėtų suteikti galimybę kurti naujus vaistus, tai neišsprendžia priežasties ir pasekmių ryšio problemos. Pavyzdžiui, pastebėta, kad vėžio atvejų sparčiai daugėja dėl mūsų aplinkos taršos ir gyvenimo būdo įpročių. Šiuo atveju būtų daug protingiau imtis priemonių, kurios padėtų ištaisyti padėtį, nei vėliau bandyti paslėpti problemas. Žinoma, su tuo susijusios įmonės tuo nesuinteresuotos, nes jos gauna milžiniškus pelnus. Dar daugiau problemų kyla, kai genų plitimui pagreitinti naudojamos vadinamosios genų varomosios technologijos. Vietoj to, kad genas būtų perduodamas 50 % palikuonių, kaip paprastai būna, naudojant genų varomąją technologiją jis perduodamas 100 % palikuonių. Šiandien tai jau naudojama, ypač mielėse ir vabzdžiuose. Dėl to natūrali rūšis gali būti visiškai išstumta genų manipuliacijomis sukurtos rūšies. Tokia genocido galimybė atveria duris piktnaudžiavimui valdžia - tai ne mokslinės fantastikos filmo scenarijus, o jau praktikuojama. 4. Mokslinių tyrimų draudimų apėjimas Jei mokslininkas kreiptųsi dėl lėšų, kad būsimos žmonių kartos galėtų susilaukti palikuonių tik tada, jei atitiktų tam tikrus kriterijus, žiniasklaida sukeltų didelį pasipiktinimą. Tačiau jei tokie tyrimai slepiami po iš pažiūros kilniu tikslu išnaikinti maliariją, degeneracinę karštligę ar geltonąjį drugį, jie dažnai yra finansuojami. Daugelį metų mokslininkai eksperimentavo su uodais, platinančiais šias ligas. Genetiškai juos modifikuojant, būsimos uodų patelių kartos turėtų tapti nevaisingos, o kartu su jomis turėtų išnykti ir ligos. Tačiau tai ne tik tiriama laboratorijoje, bet jau praktikuojama ir gamtoje. Panašiai kaip ir skiepijimo nuo CORONOS atveju, mokslininkai sudaro įspūdį, kad tiek technologija, tiek jos naudojimas yra gerai kontroliuojami ir neturi šalutinio poveikio, tačiau toli gražu taip nėra! Atvirkščiai. 5. Atidaryta Pandoros skrynia Didžiosios Britanijos biotechnologijų bendrovė „Oxitec“ 2013-2015 m. Brazilijoje išleido daugiau kaip 12 mln. genetiškai modifikuotų uodų, siekdama suvaldyti geltonąją karštinę pernešančių uodų Aedes aegypti populiaciją. Mokslininkų teigimu, išleisti uodai ir jų palikuonys turėjo žūti toliau nesidaugindami su uodais laukinėje gamtoje. Visiškai netikėtai neįmanomas dalykas, pasak tyrėjų, išsipildė: po 30 mėnesių net 60 % vietinių uodų taip pat turėjo genetinę modifikaciją. Bet ne tik tai - iš pradžių siektas ir pasiektas 90 % uodų populiacijos sumažėjimas po 18 mėnesių grįžo į ankstesnį lygį. Taigi eksperimentas ne tik nepasiekė savo tikslo, bet dar ir nekontroliuojamai išplatino genetinę mutaciją. Su nenuspėjamomis pasekmėmis, tokiomis kaip tai, kad „naujieji padarai“ tapo dar atsparesni ir pavojingesni. Tokių eksperimentų pasėkmės nebuvo tiriamos dėl menko pagrindo, kad jų technologija 100 proc. mirtina moteriškos lyties palikuonims. Ši prielaida pasirodė esanti klaidinga, tačiau vis tiek neprivertė nutraukti šių neatsakingų bandymų. Be Brazilijos, genetiškai modifikuoti uodai buvo paleisti ir Panamoje, Malaizijoje bei Kaimanų salose, nepaisant gąsdinančių rezultatų. Tuo tarpu JAV genų uodai buvo išleisti į aplinką Floridoje ir Kalifornijoje, nors Kalifornijos uodų populiacijose šių ligų sukėlėjų net nėra. Niujorke lauko bandymuose buvo išbandytos kopūstinės kandys (Plutella xylostella), kurias taip pat genetiškai modifikavo biotechnologijų bendrovė Oxitec, o Arizonoje - genetiškai modifikuota raudonoji miltligė (Pectinophora gossypiella). Genų inžinerija? NE AČIŪ! Iki šiol nebuvo atlikta jokių patikimų nepriklausomų tyrimų apie genetiškai modifikuotų maisto produktų keliamą riziką ir ilgalaikį poveikį vartotojams. Taip pat nėra jokių tyrimų apie genetiškai modifikuotų augalų ir gyvūnų poveikį florai ir faunai. Kai kas gali teigti, kad tai jau pastebėta. Juk daugybė ligų, pavyzdžiui, alergijos ir vėžys plinta - kas gali užtikrintai atmesti galimybę, kad tai nesusiję su genetiškai modifikuotais produktais? NIEKAS! Būtent dėl to, iš atsargumo reikėtų atsisakyti genetiškai modifikuoto maisto, lygiai taip pat, kaip reikėtų atsisakyti mokslinių tyrimų su augalais ir gyvūnais. Juolab kad šizofreniška, kai, pasak Europos Teisingumo Teismo, statybų projektas negali paveikti net apleisto žiurkėno urvelio, tačiau tuo pat metu milijonai investuojami į tyrimus, susijusius su tokia technologija, kaip genų valdymas, kuri gali sukelti visos rūšies genocidą ir kurios tolesnės pasekmės nežinomos. Vien tik šiuo metu reklamuojami vabzdžiai skirti vartojimui ir iš jų sintetiniu būdu pagaminti maisto produktai kelia nesuvokiamą pavojų. Neįsivaizduojama, kokią žalą ir išlaidas turėsime patirti po 10 ar 20 metų, jei vabzdžiai taip pat bus genetiškai modifikuoti. Jei nesiimsime ryžtingų veiksmų, tai labai tikėtina. Tokios įtakingos institucijos kaip Klauso Švabo Pasaulio ekonomikos forumas WEF ir tokie milijardieriai kaip Bilas Geitsas (Bill Gates) investuoja ir į genų inžineriją, ir vabzdžių vartojimą maistui. Abu šie dalykai yra jų transhumanizmo darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo dalis. Kad mes ir rytoj galėtume turėti maisto laisvo nuo genetinių technologijų, tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, kaip vartotojų prie kasos ir kaip kritiškai nusiteikusių piliečių diskusijose su politikos atstovais. Kuo daugiau žmonių tvirtai sakys NE, tuo didesni mūsų šansai. Todėl prašome skleisti šią žinią savo draugams ir pažįstamiems. LABAI AČIŪ!

von nuo str

Quellen/Links: Šaltiniai/Nuorodos: Akte „Insekten in Lebensmitteln“ www.kla.tv/25308
BR-Dokumentation „Gekaufte Wahrheit“ https://www.bitchute.com/video/fhfWXbFwxjJT/
Prof. Árpád Pusztai https://de.wikipedia.org/wiki/%C3%81rp%C3%A1d_Pusztai
Gentechnik – was ist das überhaupt? https://de.wikipedia.org/wiki/Gentechnik
Gentechnische Verfahren und Produkte https://www.youtube.com/watch?v=ZAz1GutJGbg&t=666s
https://www.spektrum.de/lexikon/ernaehrung/anti-matsch-tomate/571
https://de.wikipedia.org/wiki/Genome_Editing
Risiken und Akzeptanz in der Bevölkerung https://de.wikipedia.org/wiki/Gene_Drive
Die Büchse der Pandora ist geöffnet https://www.dw.com/de/genver%C3%A4nderte-m%C3%BCcken-vermehren-sich-in-brasilien/a-50399709
https://www.testbiotech.org/aktuelles/freisetzung-gentechnik-muecken-florida
https://www.spektrum.de/news/gentechnisch-veraenderte-moskitos-in-florida-freigelassen/1870312
https://www.epochtimes.de/politik/ausland/2-milliarden-moskitos-in-florida-werden-erneut-genmanipulierte-muecken-freigesetzt-a3765583.html
Gentechnik? NEIN DANKE! https://www.mdrjump.de/thema/feldhamster-bau-deutschland-schuetzen-aussterben-haustier-urteil-100.html