Google iš arčiau

18.07.2015 | www.kla.tv/6307

Google iš arčiau Labas vakaras, kviečiame jus pasižiūrėti specialios laidos apie „Google“. „Google“ pirmiausia yra žinomas mums kaip neabejotinas paieškos lyderis internete. Tačiau įdomu tai, kad jis pirmauja ir kitose srityse: video portalas „YouTube“, „Google Maps“ bei mobili operacinė sistema „Android“. Į naujus, net ir pačių garsiausių markių automobilius, montuojama operacinė „Google“ sistema. Atrodo, kad „Google“ nori palengvinti mūsų gyvenimą pačiose įvairiausiose srityse. Jau testuojami automatiškai valdomi automobiliai, automatiškai valdomi šaldytuvai ir t.t. Pasižiūrėkime, kas gi atsitinka su kalėdinėmis žąsimis? Jos tiki, kad ūkininkas geras, kol neateina kalėdos... Mes patyrinėsime, koks iš tiesų „geras“ yra mūsų „Google“ ūkininkas“. Iš pradžių keli faktai apie „Google“: • Daugiau nei 3 milijardai užklausimų per dieną. • Veikia 60-yje pasaulio šalių. • „Google“ pagal „Googol“ (googlų?) skaičių (1 su 100 nulių) reiškia beveik begalinį interneto svetainių skaičių. Investicijos: • Boston Dynamics (kariniai robotai), 2013 metų gruodis. • DeepMind (dirbtinis intelektas), 2014 metų sausis. • NestLabs (sumanusis termostatas), 2014 metų kovas. • Titan Aerospace (ryšio dronai), 2014 metų balandis. • Rangespan (didelės apimties duomenų specialistas), 2014 metai. • SkyboxImaging (specialios nuotraukos iš kosminio palydovo), 2014 metų birželis. Šiuo metu platinamas nemokamas „Google“ operacinės sistemos priedas „Android“. Jis diegiamas ne tik į 80% sumaniųjų telefonų visame pasaulyje, bet per „Androidą“ vis daugiau buities įrenginių turėtų būti prijungti prie interneto, pavyzdžiui: planšetiniai kompiuteriai, automobiliai, šaldytuvai, kompiuteriniai rankiniai laikrodžiai bei televizoriai. Šių įrenginių pagalba „Google“ gaus informaciją apie mūsų asmeninį gyvenimą, pavyzdžiui: buvimo vietą, judėjimo kryptį, elgesį, socialinius kontaktus, kam teikiame pirmenybę, interesus. Tai, kas žada ypatingą mūsų kasdienio gyvenimo palengvinimą, turi savyje didžiulį trūkumą: „Google“ technologija kuria platų tinklą, kuriame visi žmonės yra nuolat sekami ir vis labiau tampa priklausomi nuo technikos. Informacinių technologijų specialistas Eugenijus Morozovas taikliai pasakė: „Aš nekritikuoju technikos, bet kritikuoju valdžios monopoliją technikos pagalba. Į „Google“ mes turime žiūrėti taip pat kritiškai, kaip ir į Wallstreet‘ą bei bankus“. Kiek jau yra pasistūmėjusi technikos valdžia, jūs sužinosite iš kitų mūsų laidų. Jau seniai yra žinoma, kad „Google“ koncerno ryšiai, ypač per „Google“ vadovą Šmidtą Erichą, Obamos patarėją, siekia JAV valdžios sluoksnius. 2014 metais dienraštis „TheGuardian“ paskelbė įrodymus apie intensyvų „Google“ bendradarbiavimą su slaptosiomis tarnybomis: sprendžiant pagal viską, Nacionalinė saugumo taryba sumokėjo koncernui „Google“ už informacijos suteikimą. Be to, tarp „Google“ atstovų, kitų interneto tiekėjų bei saugumo tarnybų vyksta reguliarūs susitikimai, kurių metu sprendžiami „bendri, slapti“ saugumo klausimai bei bazinių kompiuterinių programų panaudojimas asmeniniais tikslais. Kokia grėsmė iškils mums, jei „Google“ „informacinė mašina“ susisieks su Amerikos saugumo tarnyba? Bet kokiu atveju, „Google“ jau pasižymėjo kaip idealus sekimo ir kontrolės instrumentas visame pasaulyje. Perduodu žodį savo bendradarbiui Chure (Kure). Dėkoju mūsų bendradarbiams Vienoje. „Kas užsidengia abi akis, tas vargu ar gali teisingai matyti sąsajas“. Tai nežinomo mąstytojo mintis, lėtai, bet tvirtai įvedanti mus į šią temą. Brangūs žiūrovai, Vokiečių netradicinės medicinos specialistas, rašytojas ir dailininkas Erchardas Blankas yra pasakęs: „Ir su akiniais galima turėti aiškią nuomonę“. Ar jis tuo metu mąstė apie „Google“? Apie tai mes nieko nežinome. 2012 metais „Google“ pristatė naujovę: „GoogleGlass“. Įvedimas į rinką, tiesa, buvo atidėtas, bet šią naujovę galima gauti JAV. Pas mus ažiotažas dėl šito jau kiek atslūgo. Papildomu pasirinkimu išmaniajame telefone, „GoogleGlass“ žada vartotojams didesnį komfortą buityje. Tai nepastebimi akiniai su kamera, mikrofonu, su valdymo skydu ant akinių kojelių ir mažyte stikline prizme. Stiklinė prizmė minimaliai uždengia vieną akį ir veikia kaip ekranas. Prizmėje yra ir palydovinės navigacinės sistemos GPS** daviklis, elementas, esantis bet kokioje navigacinėje įrangoje. Šios technikos pagalba vartotojas bet kuriuo metu gali užklausti reikiamos informacijos apie adresus, konkrečius asmenis ir t.t. Su šiais akiniais galima nepastebimai fotografuoti ar filmuoti. Gauti duomenys, kartu su tikslia informacija apie sumanaus telefono savininko buvimo vietą, saugomi privačiame „Google“ serveryje. „Facebook“, „Amazon“ bei „Apple“ taip pat plėtoja panašias technologijas. Tarsi ir „mielas žaisliukas“, tiesa? Nežiūrint visos naudos, nepastebima tai, kad visi surinkti duomenys perduodami gamintojams. Tai leidžia labai paprastai sekti piliečius per „slaptas duris“. Tokiu būdu „GoogleGlass“ suteikia galimybę matyti plačiau ne tik savo vartotojams, bet ir Amerikos elektronikos gigantams, kurie gali vis labiau įtakoti savo vartotojus. Ne tik akinių pagalba, bet ir visais kitais įmanomais būdais, „Google“ nori žinoti, kaip ir kokiomis sąlygomis mes gyvename. 2014 metais „Google“įsigijo„NestLabs” gamyklas. Šios įmonės gamina termostatus bei priešgaisrinės signalizacijos prietaisus. Taip „Google“ gali pakankamai gerai susipažinti su piliečių namų ūkiu, kas anksčiau buvo neprieinama. „Nest“ – termostatai „prisimena“, kada vartotojas padidina, kada sumažina temperatūrą. Termostatuose įmontuoti temperatūros matavimo, oro judėjimo, drėgmės bei apšvietimo davikliai. Termostatai registruoja, jei kas nors yra pastate, ir nustato, kokioje patalpoje jis šiuo metu yra. Valdyti šį termostatą galima sumaniuoju telefonu, per papildomą nustatymą. Toks termostato tipas vis labiau populiarėja. Todėl verta paminėti, kad kiekvienas tokio namo, kuriame įrengta ši technika, gyventojas apie save atskleidžia tiek informacijos, kiek dar niekada neturėjo joks koncernas. Su internetu susiję kambario termostatai yra tolimesnis žingsnis į visuotinį gyventojų sekimą.Taigi, kiekvienas mūsų žingsnis mūsų pačių butuose ne tik sekamas, bet, turbūt, ir išsaugomas amžiams. Brangūs žiūrovai, svarbiausias čia yra ne tik nepasotinamas informacinis apetitas. Iš neišsemiamų duomenų fondų, sukauptų serveriuose, ne tik daromas tikslus profilis, bet ir „permatomas“ pilietis. Tokia plėtra siekia dirbtinį intelektą. – Ar tai gali tapti nauja valdžia? Užklausimų metu paieškos sistema-gigantas išsaugo ne tik ieškomą terminą. Ji prisimena, kokioje vietoje ir kuriuo metu mes ieškojome informacijos internete. Toks milžiniškas duomenų kiekis gali būti apdorojamas labai didelio efektyvumo kompiuterių, kurie gali daryti naujas išvadas. 2014 metų sausį „Google“ tapo firmos „DeepMind“, siekiančios „išmokyti“ specialius kompiuterius savarankiškai mąstyti, surinkto milžiniško kiekio informacijos dėka, savininku. Pavyzdžiui, taip vadinamas, „dirbtinis intelektas“ šiuo metu sugeba tiksliau ir greičiau nustatyti gripo bangas atskiruose regionuose, nei ankstesnės sistemos, kuriose dalyvaudavo žmogus. Ir tai vyksta paieškos rezultatų analizės bei išvadų metodu. Finansinis elitas, kurio rankose yra „Google“, bet kuriuo metu galės dalinti mums savo patarimus arba net išlaisvins mus nuo savarankiško sprendimų priėmimo. „Google“ – QuoVadis? Kur eini? JP Morgan ir BankofNewYork – du raktiniai žodžiai šiai temai. Kitoje laidoje jūs išgirsite daugiau faktų, susijusių su šiuo klausimu. Išgirdę joje paminėtą citatą, tik palinguosite galva... Tai buvo papildomas pranešimas apie „Google“, kuris, (mes labai tikimės!), padėjo jums įgyti gilesnį supratimą šia tema. Pranciškonas Piteris Amendtas pastebėjo: „Kas turi supratimą, tas gali suprasti. Kas mato sąsajas, gali nuspręsti. Kas turi numatymą, gali nukreipti dalykus“. Dėkoju už jūsų susidomėjimą ir linkiu jums malonaus vasaros vakaro. Dabar perduodu žodį savo bendradarbiams, viso geriausio. Labas vakaras, gerbiamieji žiūrovai. Kaip mano kolega paminėjo, šioje laidoje mes toliau pažvelgsime į „Google“ plėtrą ir atvirai užduosime klausimą: „Google – QuoVadis?“ Kur eini? „Google“ yra akcinė bendrovė, kurios dauguma akcijų nėra jos vadovų rankose. Apie 61% akcijų turi įmonės investuotojai. Tokiu būdu, Amerikos bankai ir kiti panašūs finansinio sektoriaus institutai, iš esmės, yra „Google“ savininkai. „Google“ bendrasavininkai yra, pavyzdžiui: didžiausias Amerikos bankas JP Morgan,Chase&Co bei Bank of New York. Stebina tai, kad pagal akcijų kursą, nepaisant bendrų svyravimų, šių „institucinių investuotojų“ akcijų kaina krenta. Gal tai susiję su tuo, kad nauda jiems yra antraeilis faktorius, nes „Google“ dėka jie siekia globalesnio tikslo? Dar vienas dalykas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, yra tai, kad 2013 metų pabaigoje korporacija „Google“ nusipirko inžinerinę kompaniją „Boston Dynamics“ – įmonę, kuriančią amerikietiškus karinius robotus. Kartu su šiuo pirkimu, „Google“ taip pat įsigijo teisę į šių robotų gamybą. Pagal susitarimą, turėtų būti pagamintas žemės paviršiuje dirbantis robotas, sugebantis įveikti kliūtis, „atliekantis sudėtingas užduotis pavojingoje, sugriautoje vietovėje“. Jau yra sukurtas robotas, skirtas naudoti karinių veiksmų miestuose metu, galintis įveikti 7-ių metrų kliūtis. Korporacija „Google“ taip pat perėmė ir daugelį kitų įmonių, gaminančių robotus, bei tapo monopoliste šioje srityje. Tose pačiose rankose yra ir beribės žinios ir nejautrios, absoliučiai paklusnios karo mašinos. Norisi tikėti, kad savininkas turi gerus ketinimus. Deja, taip nėra... Apie tai Chanesas Velmanas pasakė: „korporacija kontroliuoja visą rinką, susijusią su būsimuoju karu“. Jei patyrinėtume tikruosius „Google“ savininkų tikslus, pamatytume, kad netrukus absoliučiai visą informaciją, visus duomenis apie pardavimą bei pirkimą visame pasaulyje turėtų sukaupti „Google“ serveriai. Tokia informacija bei visos turimos karinės priemonės yra įrankis įtvirtinti pasaulinį viešpatavimą vienose rankose. Seniai yra laikas tam pasipriešinti! Kaip? Pavyzdžiui: šiuo metu yra kuriamas galingas ir patikimas tinklas, besiplečiantis už interneto ribų. Kontaktuokite su mumis. Papildoma informacija pagal nuorodą: https://umfrage.klagemauer.tv/. Dėkojame jums už palaikymą. Linkime gero vakaro. Viso geriausio.

von up., beka., ag., mv., bl./sv./pi./ef

Quellen/Links: http://www.google.de/about/company/philosophy
http://www.nwzonline.de/wirtschaft/google-dringt-in-uhren-autos-und-fernseher_a_16,0,431094187.html
http://www.heise.de/newsticker/meldung/E-Mails-legen-engere-Beziehung-zwischen-NSA-und-Google-nahe-2183834.htm
http://www.welt.de/politik/ausland/article119345422/NSA-zahlte-Google-offenbar-Millionen-fuer-Daten.html
http://www.sein.de/das-kapitalistische-netzwerk-das-die-welt-regiert/
https://de.finance.yahoo.com/q/mh?s=GOOG
http://www.golem.de/news/boston-dynamics-google-kauft-zum-jahresende-militaerrobter-hersteller-1312-103387.htm
http://rechtsanwalt-schwenke.de/10-punkte-herausforderung-recht-google-glass
http://www.foerderland.de/digitale-wirtschaft/netzwertig/news/artikel/augmented-reality-brillen-manifestation-der-macht/
http://www.nzz.ch/aktuell/digital/google-kauft-nest-labs-1.18220730