Diese Website verwendet Cookies. Cookies helfen uns bei der Bereitstellung unserer Dienste. Durch die Nutzung unserer Dienste erklären Sie sich damit einverstanden, dass wir Cookies setzen. Bei uns sind Ihre Daten sicher. Wir geben keine Ihrer Analyse- oder Kontaktdaten an Dritte weiter! Weiterführende Informationen erhalten Sie in der Datenschutzerklärung.
Subtitle "Afrikaans" was produced by machine.Subtitle "አማርኛ" was produced by machine.Subtitle "العربية " was produced by machine.Subtitle "Ārāmāyâ" was produced by machine.Subtitle "azərbaycan dili " was produced by machine.Subtitle "беларуская мова " was produced by machine.Подзаглавието "България" е създадено от машина.Subtitle "বাংলা " was produced by machine.Subtitle "བོད་ཡིག" was produced by machine.Subtitle "босански" was produced by machine.Subtitle "català" was produced by machine.Subtitle "Cebuano" was produced by machine.Subtitle "ગુજરાતી" was produced by machine.Subtitle "corsu" was produced by machine.Podtitul "Čeština" byl vytvořen automaticky.Subtitle "Cymraeg" was produced by machine.Subtitle "Dansk" was produced by machine.Untertitel "Deutsch" wurde maschinell erzeugt.Subtitle "Untertitel" was produced by machine.Subtitle "Ελληνικά" was produced by machine.Subtitle "English" was produced by machine.Subtitle "Esperanto" was produced by machine.El subtítulo "Español" se generó automáticamente.Subtitle "Eesti" was produced by machine.Subtitle "euskara" was produced by machine.Subtitle "فارسی" was produced by machine.Subtitle "Suomi" was produced by machine.Le sous-titre "Français" a été généré automatiquement.Subtitle "Frysk" was produced by machine.Subtitle "Gaeilge" was produced by machine.Subtitle "Gàidhlig" was produced by machine.Subtitle "Galego" was produced by machine.Subtitle "Schwizerdütsch" was produced by machine.Subtitle "هَوُسَ" was produced by machine.Subtitle "Ōlelo Hawaiʻi" was produced by machine.Subtitle "עברית" was produced by machine.Subtitle "हिन्दी" was produced by machine.Subtitle "Mẹo" was produced by machine.Subtitle "Hrvatski" was produced by machine.Subtitle "Kreyòl ayisyen " was produced by machine.Subtitle "Magyar" was produced by machine.Subtitle "Հայերեն" was produced by machine.Subtitle "Bahasa Indonesia " was produced by machine.Subtitle "Asụsụ Igbo " was produced by machine.Textun"Íslenska" var framkvæmt vélrænt.Sottotitoli "Italiano" sono stati generati automaticamente.Subtitle "日本語" was produced by machine.Subtitle "Basa Jawa" was produced by machine.Subtitle "ქართული" was produced by machine.Subtitle "қазақ тілі " was produced by machine.Subtitle "ភាសាខ្មែរ" was produced by machine.Subtitle "ಕನ್ನಡ" was produced by machine.Subtitle "한국어" was produced by machine.Subtitle "कोंकणी語" was produced by machine.Subtitle "کوردی" was produced by machine.Subtitle "Кыргызча" was produced by machine.Subtitle " lingua latina" was produced by machine.Subtitle "Lëtzebuergesch" was produced by machine.Subtitle "Lingala" was produced by machine.Subtitle "ພາສາ" was produced by machine.Subtitle "Lietuvių" was produced by machine.Subtitle "Latviešu" was produced by machine.Subtitle "fiteny malagasy" was produced by machine.Subtitle "te reo Māori" was produced by machine.Subtitle "македонски јазик" was produced by machine.Subtitle "malayāḷaṁ" was produced by machine.Subtitle "မြန်မာစာ " was produced by machine.Subtitle "Монгол хэл" was produced by machine.Subtitle "मराठी" was produced by machine.Subtitle "Bahasa Malaysia" was produced by machine.Subtitle "Malti" was produced by machine.Subtitle "ဗမာစာ " was produced by machine.Subtitle "नेपाली" was produced by machine.Subtitle "Nederlands" was produced by machine.Subtitle "Norsk" was produced by machine.Subtitle "chiCheŵa" was produced by machine.Subtitle "ਪੰਜਾਬੀ" was produced by machine.Subtitle "Polska" was produced by machine.Subtitle "پښتو" was produced by machine.Subtitle "Português" was produced by machine.Subtitle "Română" was produced by machine.Subtitle "Язык жестов (Русский)" was produced by machine.Субтитры "Pусский" были созданы машиной.Subtitle "Kinyarwanda" was produced by machine.Subtitle "सिन्धी" was produced by machine.Subtitle "Deutschschweizer Gebärdensprache" was produced by machine.Subtitle "සිංහල" was produced by machine.Subtitle "Slovensky" was produced by machine.Subtitle "Slovenski" was produced by machine.Subtitle "gagana fa'a Samoa" was produced by machine.Subtitle "chiShona" was produced by machine.Subtitle "Soomaaliga" was produced by machine.Subtitle "Shqip" was produced by machine.Subtitle "србски" was produced by machine.Subtitle "Sesotho" was produced by machine.Subtitle "Basa Sunda" was produced by machine.Undertext "Svenska" är maskinell skapad.Subtitle "Kiswahili" was produced by machine.Subtitle "தமிழ்" was produced by machine.Subtitle "తెలుగు" was produced by machine.Subtitle "Тоҷикй" was produced by machine.Subtitle "ภาษาไทย" was produced by machine.Subtitle "ትግርኛ" was produced by machine.Subtitle "Tagalog" was produced by machine.Subtitle "Türkçe" was produced by machine.Subtitle "татар теле" was produced by machine.Subtitle "Українська " was produced by machine.Subtitle "اردو" was produced by machine.Subtitle "Oʻzbek" was produced by machine.Subtitle "Tiếng Việt" was produced by machine.Subtitle "Serbšćina" was produced by machine.Subtitle "isiXhosa" was produced by machine.Subtitle "ייִדיש" was produced by machine.Subtitle "Yorùbá" was produced by machine.Subtitle "中文" was produced by machine.Subtitle "isiZulu" was produced by machine.
kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV не носи отговорност за некачествен превод.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV nenese žádnou odpovědnost za chybné překlady.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV übernimmt keine Haftung für mangelhafte Übersetzung.kla.TV accepts no liability for inadequate translationkla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV no se hace responsable de traducciones incorrectas.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV n'assume aucune responsabilité en cas de mauvaise traduction.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV nem vállal felelősséget a hibás fordításértkla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV tekur enga ábyrgð á áræðanleika þýðingarinnarKla.TV non si assume alcuna responsabilità per traduzioni lacunose e/o errate.Kla.TV は、不適切な翻訳に対して一切の責任を負いません。kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV не несет ответственности за некачественный перевод.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.Kla.TV tar inget ansvar för felaktiga översättningar.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.kla.TV accepts no liability for defective translation.
Pasaulis patiria hibridinį karą, kai karai, orų krizės ir pandemijos užgriūna žmones. Daugeliu atvejų priežastys slypi finansų sistemoje. Ją kontroliuoja pasaulio galingieji ir lemia daugelį jų veiksmų. Šioje laidoje parodomi dramatiški įvykiai finansų sistemoje ir tai, kad jie taip pat gali būti susiję su eskaluojamu karu Artimuosiuose Rytuose. Beje, joje taip pat parodomas būdas, kuriuo gali būti sustabdyta šių lėlininkų valdžia.
[weiterlesen]
2023 m. finansų rinkas sukrėtė didžiausio Šveicarijos banko „Credit Suisse“ ir JAV bankų „Signature“, „Silvergate“ ir „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimas. Pagrindinė to priežastis buvo JAV FRS (Federalinė rezervų sistema) pinigų politika. FRS 2021 metų. pabaigoje smarkiai padidino palūkanų normas, dėl to nukrito vyriausybės obligacijų kaina, bankai patyrė didelių nuostolių iš skolinimo ir lizingo sandorių, o galiausiai šie bankai žlugo. Visoje JAV bankų sistemoje FRS pinigų politika sunaikino neįtikėtinai didelę sumą - apie 1,9 trilijono JAV dolerių.
Tada FRS, reaguodamas į savo sukeltą finansų sistemos krizę ir gresiantį kitų JAV bankų žlugimą, pradėjo vykdyti Bankų terminuotojo finansavimo programą (angl. Bank Term Funding Programme, BTFP). Ši programa leido JAV bankams tiesiogiai naudotis FRS lėšomis teikiant paskolas ir taip tyliai išspręsti savo likvidumo problemas. Tai nuramino krizę, ir FRS vėl galėjo pasirodyti kaip energingas finansų sistemos gelbėtojas. Tačiau JAV bankų sektoriaus problemos, žinoma, jokiu būdu nebuvo išspręstos. Tiesą sakant, šiuo metu jis išgyvena istorinę krizę! Toliau galite pamatyti, kokia plati ir milžiniška yra ši krizė, kokį vaidmenį joje atlieka FRS ir kokie yra jos motyvai bei aplinkybės.
I. Istorinė krizė JAV bankų sektoriuje
1. JAV komercinio nekilnojamojo turto rinkos krizė
Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose esama daugiau kaip 4 000 bankų, tačiau tik kelis šimtus iš jų galima laikyti pilnavertiškai veikiančiais. Didžioji dauguma jų yra tiesiog ant žlugimo ribos. Viena iš pagrindinių to priežasčių yra istorinio masto komercinės paskirties nekilnojamojo turto kainų smukimas. Toliau pateikiami pavyzdžiai rodo šio žlugimo mastą:
Niujorko dvidešimt trijų aukštų biurų bokštas „Prime Manhattan“, 2019 metais įvertintas 215 milijonų JAV dolerių, dabar tekainuoja vos 104 milijonus JAV dolerių - jo vertė vos per penkerius metus sumažėjo 51,6 procento. Sent Luise pats aukščiausias biurų pastatas, 44 aukštų „AT&T“, parduotas už 3,5 milijonų JAV dolerių. 2006 metais šis elitinis objektas kainavo 205 milijonus JAV dolerių, o tai yra šokiruojantis 98 procentų vertės sumažėjimas! Milijardierius investuotojas į nekilnojamąjį turtą Baris Sternlichtas (Barry Sternlicht) prognozuoja, kad dėl tokio kainų kritimo vien tik biurų nekilnojamame turte JAV bus patirta 1 trilijono JAV dolerių nuostolių. Pasak tauriųjų metalų eksperto Dominiko Ketnerio, šie nuostoliai daugiausia tenka mažiems ir vidutiniams JAV bankams, kurie šiuo metu turi kalnus beviltiškų paskolų, nuo 30 iki 50 procentų iš jų yra su didele įsipareigojimų nevykdymo rizika.
Be to, iki 2025 metų pabaigos sueis 560 milijardų JAV dolerių komercinio nekilnojamojo turto paskolų grąžinimo terminas, o iki 2028 metų pabaigos - daugiau kaip 2,8 trilijono JAV dolerių. Taigi, JAV bankams teks susidurti su istorinio masto refinansavimo banga. Tai reiškia, kad nukentėjusio nekilnojamojo turto objektus teks refinansuoti daug prastesnėmis sąlygomis. Jei tai nepavyks, juos teks parduoti su didele nuolaida ir su atitinkamais nuostoliais bankams, o tai gali privesti prie bankų sistemos žlugimo. Tokios situacijos finansų rinkoje dar nėra buvę.
2. Krizė JAV obligacijų rinkoje
Be krizės JAV komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkoje, kita uždelsto veikimo bomba tiksi obligacijų rinkoje. Didėjančios palūkanų normos čia sukūrė situaciją, kuri taip pat gali sukrėsti visą bankų sistemą. Jos atvėrė naujas patrauklias investavimo galimybes, kurios lėmė tai, kad JAV vyriausybės obligacijų paklausa praktiškai išnyko arba tapo maža. Todėl jų vertė smarkiai krito, palikdama JAV bankams kalną nerealizuotų nuostolių, kurių vertė viršija 516 milijardų JAV dolerių. Kol bankai laiko šias obligacijas, nuostoliai lieka „ant popieriaus“. Tačiau jei, pavyzdžiui, klientai atsiima savo indėlius arba bankai dėl kitų priežasčių priversti parduoti šias obligacijas, nuostoliai tampa realūs ir gali sukelti bankų žlugimą.
3. Federalinė rezervų sistema nutraukia skubaus bankų finansavimo programą
Kovo 11 d. JAV centrinis bankas FRS baigė vykdyti skubią bankų finansavimo programą, kaip tik tuo metu, kai artėjo istorinė bankinė ir finansinė krizė. Pagal šią programą FRS per vienerius metus suteikė daugiau kaip 160 milijardų JAV dolerių paskolų besikreipiantiems bankams, ramiai suteikdamas jiems lėšas. Bankai galėjo naudoti savo obligacijas kaip užstatą, įvertindami jas nominaliąja verte [nominalioji vertė = išspausdinta vertybinių popierių vertė], o ne dabartine rinkos verte. Taip bankams buvo visiškai kompensuotas neigiamas didėjančių palūkanų normų poveikis ir, visų pirma, JAV obligacijų rinkos vertės sumažėjimas, kuris išgelbėjo juos nuo žlugimo. Todėl, pasibaigus finansavimo programai, bankai neteko ne tik paprastos lėšų pasiūlos, kad išvengtų, pavyzdžiui, JAV komercinio nekilnojamojo turto burbulo žlugimo, bet ir nuostolių JAV obligacijų rinkoje. Be to, vis dar didelės palūkanų normos dabar vėl smarkiai kerta bankams, o tai gali tapti lemiama tolesnės ir dar didesnės bankų krizės priežastimi. Atsižvelgdamas į dramatišką padėtį JAV bankų sistemoje, Kanados ir Airijos analitikas Kevinas O'Leary įsitikinęs, kad artimiausiais metais žlugs tūkstančiai bankų. Kadangi pasaulio bankai savo ruožtu yra labai tarpusavyje susiję, tai gali sukelti didžiulį pasaulinį finansinį cunamį ir pasaulinę ekonomikos krizę, kuri pranoktų visas ankstesnes.
II. FRS yra finansų sistemos padegėjas ir jos motyvai
Iš pažiūros JAV Federalinė rezervų sistema atrodo kaip rimtas ir energingas kovotojas už stabilią finansų sistemą. Tačiau, pasirodo, ji yra tikra finansų sistemos padegėja, kuri, pasak finansų eksperto Ernsto Volfo (Ernst Wolff), sąmoningai išprovokavo arba jau provokuoja kaip 2023 metų bankų krizę, taip ir šiuo metu besivystančią krizę. Ernstas Wolffas įžvelgia šias sąsajas, paaiškinančias, kodėl FRS taip elgiasi:
1. Kadangi esame galutiniame pasaulinės finansų sistemos griūties etape, centriniai bankai visame pasaulyje ruošia naują finansų sistemą ir centrinio banko skaitmeninių valiutų (CBDC) įvedimą.
2. Įdiegus CBDC, kreditavimas bus eliminuotas iš komercinių bankų ir ateityje tikėtina, bus teikiamas išimtinai per centrinį banką. Tai reiškia, kad naujoje pinigų sistemoje nebeliks vietos mažiems ir vidutiniams bankams. Taigi egzistuojanti bankų krizė yra sąmoningai kurstoma, kad būtų paspartinta bankų sektoriaus koncentracija.
3. Pagrindiniais būsimų bankų griūčių naudos gavėjais taps didieji JAV bankai, tokie kaip Goldmann Sachs ir JP Morgan Chase. Pastarasis 2023 metais jau beveik už dyką įsigijo First Republic Bank. Šie didieji bankai lygiai taip pat neabejotinai pasinaudos artėjančia krize ir supirks didžiulį turtą už niekines kainas. Tai savo ruožtu bus naudinga didiesiems turto valdytojams, tokiems kaip BlackRock, Vanguard ir State Street, kurie yra pagrindiniai stambiausių JAV bankų akcininkai ir valdo itin turtingų žmonių turtą.
4. Kadangi nėra bankų gelbėjimo fondo, kuris turėtų reikiamų finansinių išteklių gelbėti sąskaitų turėtojus ir indėlininkus, kuriems gresia žlugimas dėl didžiausios visų laikų bankų krizės, tai galėtų būti puikus tramplinas CBDC įvedimui. Atliekant pagalbos išmokas tiesiogiai šiais naujaisiais pinigais, būtų galima sukurti teigiamą sistemos gelbėtojo įvaizdį. Atitinkant Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) šūkį: „Niekada neleisk krizei praeiti tuščiai!“
III. Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinės rezervų sistemos istorija.
Ernsto Volfo teigimu, FRS, matyt, yra pasirengusi panaudoti bet kokias priemones, kad primestų naują skaitmeninę finansų sistemą. Ji pasirengusi priversti tūkstančius bankų bankrutuoti ir sunaikinti trilijonų dolerių vertės turtą, kad priviliotų arba priverstų visuomenę pereiti prie šios naujos pinigų sistemos. Akivaizdu, kad dideli naudos gavėjai bus tik itin turtingi žmonės.
Norint geriau suprasti, kodėl FRS veikia ne plačiosios visuomenės, o šios nedidelės mažumos interesams, svarbu žinoti, kad FRS nėra valstybinė įstaiga. Pasak buvusio Pietų Afrikos centrinio banko direktoriaus Stepheno Goodsono, kuris yra absoliutus finansų sistemos žinovas, FRS, kaip ir beveik visi pasaulio centriniai bankai, taip pat TVF ir Pasaulio bankas, yra privačiai valdomi bankai ir įstaigos, veikiančios tik savo akcininkų ir steigėjų naudai. Pavyzdžiui, Goodsonas savo knygoje „Centrinių bankų istorija“ įvardija ir pagrindinius FRS akcininkus. Tai toliau išvardyti bankai ir už jų stovinčios bankininkų dinastijos:
- „JP Morgan Chase“ bankas
- Goldman Sachs Niujorko bankas
- Lazard Brothers Paryžiaus bankas
- Israel Moses Sieff Italijos bankas
- Shearson American Express Bank
- Rotšildų bankai Londone ir Paryžiuje
- Varburgo bankai Hamburge ir Amsterdame.
Taigi dabartinę bankų krizę skatina nedidelis itin turtingų žmonių ratas. Jie nori papildyti savo kišenes ir įvilioti mus į savo naująją skaitmeninių pinigų sistemą, galbūt užmaskuotą kaip gelbėjimo priemonių paketą. Kaip Kla.TV jau atkreipė dėmesį laidoje „Ernstas Volfas: Centrinio banko skaitmeniniai pinigai - laisvės pabaiga!“ [www.kla.tv/30292], vienintelis viso to tikslas - visiškas viešpatavimas virš mūsų ir visų mūsų laisvių atėmimas.
IV. Išvados
Finansų sistemos bėgiai vėl krypsta į pražūtį, o paskutinis FRS palūkanų normų sumažinimas nieko nepakeis. Tačiau sunku nuspėti, kada žlugimas įvyks, tačiau viena aišku: bankininkai, kurie su neįtikėtina nusikalstama energija piktnaudžiauja savo galia, kad sukauptų vis daugiau turto ir galios, padarys viską, kad jie nebūtų demaskuoti kaip jų sukelto finansinio žlugimo priežastis. Mainais jie gali kurstyti kitas krizes, tame tarpe ir dabartinius karinius konfliktus, kurie šiuo metu smarkiai paaštrėjo. Tačiau kad ir kaip jie norėtų, kad jų naujieji skaitmeniniai pinigai mums būtų priimtini, akivaizdu, kad tokie pinigai yra Trojos arklys ir niekada neišspręs problemų. Sprendimas būtų toks, kad bankininkai būtų patraukti atsakomybėn už krizių atsiradimą ir atimta jų valdžia. Pasak buvusio centrinio banko vadovo Stepheno Goodsono, jų įtaka grindžiama tuo, kad jie pasisavino teisę kurti pinigus iš oro ir vėliau juos skolinti už palūkanas. Tai jiems pavyko padaryti perėmus pasaulio centrinių bankų kontrolę. Štai kodėl reikia „pasaulinio skolų mažinimo“, t. y. visų nacionalinių valstybių skolų nurašymo, kurias centriniai bankai, TVF ir Pasaulio bankas išnaudojo, apiplėšė ir faktiškai nusavino, o taip pat visų pasisavintų išteklių grąžinimo. Juk kaip kreditai buvo sukurti iš nieko, taip ir skolos turi išnykti į niekur. Jei teisė kurti pinigus bus grąžinta liaudžiai ir atskiroms suverenioms tautoms, visas šis mulkinimas pasibaigs. Ypatingai pasaulinės krizės sąlygomis atėjo laikas to pareikalauti - jei ne dabar, tai kada?
30.10.2024 | www.kla.tv/30909
2023 m. finansų rinkas sukrėtė didžiausio Šveicarijos banko „Credit Suisse“ ir JAV bankų „Signature“, „Silvergate“ ir „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimas. Pagrindinė to priežastis buvo JAV FRS (Federalinė rezervų sistema) pinigų politika. FRS 2021 metų. pabaigoje smarkiai padidino palūkanų normas, dėl to nukrito vyriausybės obligacijų kaina, bankai patyrė didelių nuostolių iš skolinimo ir lizingo sandorių, o galiausiai šie bankai žlugo. Visoje JAV bankų sistemoje FRS pinigų politika sunaikino neįtikėtinai didelę sumą - apie 1,9 trilijono JAV dolerių. Tada FRS, reaguodamas į savo sukeltą finansų sistemos krizę ir gresiantį kitų JAV bankų žlugimą, pradėjo vykdyti Bankų terminuotojo finansavimo programą (angl. Bank Term Funding Programme, BTFP). Ši programa leido JAV bankams tiesiogiai naudotis FRS lėšomis teikiant paskolas ir taip tyliai išspręsti savo likvidumo problemas. Tai nuramino krizę, ir FRS vėl galėjo pasirodyti kaip energingas finansų sistemos gelbėtojas. Tačiau JAV bankų sektoriaus problemos, žinoma, jokiu būdu nebuvo išspręstos. Tiesą sakant, šiuo metu jis išgyvena istorinę krizę! Toliau galite pamatyti, kokia plati ir milžiniška yra ši krizė, kokį vaidmenį joje atlieka FRS ir kokie yra jos motyvai bei aplinkybės. I. Istorinė krizė JAV bankų sektoriuje 1. JAV komercinio nekilnojamojo turto rinkos krizė Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose esama daugiau kaip 4 000 bankų, tačiau tik kelis šimtus iš jų galima laikyti pilnavertiškai veikiančiais. Didžioji dauguma jų yra tiesiog ant žlugimo ribos. Viena iš pagrindinių to priežasčių yra istorinio masto komercinės paskirties nekilnojamojo turto kainų smukimas. Toliau pateikiami pavyzdžiai rodo šio žlugimo mastą: Niujorko dvidešimt trijų aukštų biurų bokštas „Prime Manhattan“, 2019 metais įvertintas 215 milijonų JAV dolerių, dabar tekainuoja vos 104 milijonus JAV dolerių - jo vertė vos per penkerius metus sumažėjo 51,6 procento. Sent Luise pats aukščiausias biurų pastatas, 44 aukštų „AT&T“, parduotas už 3,5 milijonų JAV dolerių. 2006 metais šis elitinis objektas kainavo 205 milijonus JAV dolerių, o tai yra šokiruojantis 98 procentų vertės sumažėjimas! Milijardierius investuotojas į nekilnojamąjį turtą Baris Sternlichtas (Barry Sternlicht) prognozuoja, kad dėl tokio kainų kritimo vien tik biurų nekilnojamame turte JAV bus patirta 1 trilijono JAV dolerių nuostolių. Pasak tauriųjų metalų eksperto Dominiko Ketnerio, šie nuostoliai daugiausia tenka mažiems ir vidutiniams JAV bankams, kurie šiuo metu turi kalnus beviltiškų paskolų, nuo 30 iki 50 procentų iš jų yra su didele įsipareigojimų nevykdymo rizika. Be to, iki 2025 metų pabaigos sueis 560 milijardų JAV dolerių komercinio nekilnojamojo turto paskolų grąžinimo terminas, o iki 2028 metų pabaigos - daugiau kaip 2,8 trilijono JAV dolerių. Taigi, JAV bankams teks susidurti su istorinio masto refinansavimo banga. Tai reiškia, kad nukentėjusio nekilnojamojo turto objektus teks refinansuoti daug prastesnėmis sąlygomis. Jei tai nepavyks, juos teks parduoti su didele nuolaida ir su atitinkamais nuostoliais bankams, o tai gali privesti prie bankų sistemos žlugimo. Tokios situacijos finansų rinkoje dar nėra buvę. 2. Krizė JAV obligacijų rinkoje Be krizės JAV komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkoje, kita uždelsto veikimo bomba tiksi obligacijų rinkoje. Didėjančios palūkanų normos čia sukūrė situaciją, kuri taip pat gali sukrėsti visą bankų sistemą. Jos atvėrė naujas patrauklias investavimo galimybes, kurios lėmė tai, kad JAV vyriausybės obligacijų paklausa praktiškai išnyko arba tapo maža. Todėl jų vertė smarkiai krito, palikdama JAV bankams kalną nerealizuotų nuostolių, kurių vertė viršija 516 milijardų JAV dolerių. Kol bankai laiko šias obligacijas, nuostoliai lieka „ant popieriaus“. Tačiau jei, pavyzdžiui, klientai atsiima savo indėlius arba bankai dėl kitų priežasčių priversti parduoti šias obligacijas, nuostoliai tampa realūs ir gali sukelti bankų žlugimą. 3. Federalinė rezervų sistema nutraukia skubaus bankų finansavimo programą Kovo 11 d. JAV centrinis bankas FRS baigė vykdyti skubią bankų finansavimo programą, kaip tik tuo metu, kai artėjo istorinė bankinė ir finansinė krizė. Pagal šią programą FRS per vienerius metus suteikė daugiau kaip 160 milijardų JAV dolerių paskolų besikreipiantiems bankams, ramiai suteikdamas jiems lėšas. Bankai galėjo naudoti savo obligacijas kaip užstatą, įvertindami jas nominaliąja verte [nominalioji vertė = išspausdinta vertybinių popierių vertė], o ne dabartine rinkos verte. Taip bankams buvo visiškai kompensuotas neigiamas didėjančių palūkanų normų poveikis ir, visų pirma, JAV obligacijų rinkos vertės sumažėjimas, kuris išgelbėjo juos nuo žlugimo. Todėl, pasibaigus finansavimo programai, bankai neteko ne tik paprastos lėšų pasiūlos, kad išvengtų, pavyzdžiui, JAV komercinio nekilnojamojo turto burbulo žlugimo, bet ir nuostolių JAV obligacijų rinkoje. Be to, vis dar didelės palūkanų normos dabar vėl smarkiai kerta bankams, o tai gali tapti lemiama tolesnės ir dar didesnės bankų krizės priežastimi. Atsižvelgdamas į dramatišką padėtį JAV bankų sistemoje, Kanados ir Airijos analitikas Kevinas O'Leary įsitikinęs, kad artimiausiais metais žlugs tūkstančiai bankų. Kadangi pasaulio bankai savo ruožtu yra labai tarpusavyje susiję, tai gali sukelti didžiulį pasaulinį finansinį cunamį ir pasaulinę ekonomikos krizę, kuri pranoktų visas ankstesnes. II. FRS yra finansų sistemos padegėjas ir jos motyvai Iš pažiūros JAV Federalinė rezervų sistema atrodo kaip rimtas ir energingas kovotojas už stabilią finansų sistemą. Tačiau, pasirodo, ji yra tikra finansų sistemos padegėja, kuri, pasak finansų eksperto Ernsto Volfo (Ernst Wolff), sąmoningai išprovokavo arba jau provokuoja kaip 2023 metų bankų krizę, taip ir šiuo metu besivystančią krizę. Ernstas Wolffas įžvelgia šias sąsajas, paaiškinančias, kodėl FRS taip elgiasi: 1. Kadangi esame galutiniame pasaulinės finansų sistemos griūties etape, centriniai bankai visame pasaulyje ruošia naują finansų sistemą ir centrinio banko skaitmeninių valiutų (CBDC) įvedimą. 2. Įdiegus CBDC, kreditavimas bus eliminuotas iš komercinių bankų ir ateityje tikėtina, bus teikiamas išimtinai per centrinį banką. Tai reiškia, kad naujoje pinigų sistemoje nebeliks vietos mažiems ir vidutiniams bankams. Taigi egzistuojanti bankų krizė yra sąmoningai kurstoma, kad būtų paspartinta bankų sektoriaus koncentracija. 3. Pagrindiniais būsimų bankų griūčių naudos gavėjais taps didieji JAV bankai, tokie kaip Goldmann Sachs ir JP Morgan Chase. Pastarasis 2023 metais jau beveik už dyką įsigijo First Republic Bank. Šie didieji bankai lygiai taip pat neabejotinai pasinaudos artėjančia krize ir supirks didžiulį turtą už niekines kainas. Tai savo ruožtu bus naudinga didiesiems turto valdytojams, tokiems kaip BlackRock, Vanguard ir State Street, kurie yra pagrindiniai stambiausių JAV bankų akcininkai ir valdo itin turtingų žmonių turtą. 4. Kadangi nėra bankų gelbėjimo fondo, kuris turėtų reikiamų finansinių išteklių gelbėti sąskaitų turėtojus ir indėlininkus, kuriems gresia žlugimas dėl didžiausios visų laikų bankų krizės, tai galėtų būti puikus tramplinas CBDC įvedimui. Atliekant pagalbos išmokas tiesiogiai šiais naujaisiais pinigais, būtų galima sukurti teigiamą sistemos gelbėtojo įvaizdį. Atitinkant Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) šūkį: „Niekada neleisk krizei praeiti tuščiai!“ III. Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinės rezervų sistemos istorija. Ernsto Volfo teigimu, FRS, matyt, yra pasirengusi panaudoti bet kokias priemones, kad primestų naują skaitmeninę finansų sistemą. Ji pasirengusi priversti tūkstančius bankų bankrutuoti ir sunaikinti trilijonų dolerių vertės turtą, kad priviliotų arba priverstų visuomenę pereiti prie šios naujos pinigų sistemos. Akivaizdu, kad dideli naudos gavėjai bus tik itin turtingi žmonės. Norint geriau suprasti, kodėl FRS veikia ne plačiosios visuomenės, o šios nedidelės mažumos interesams, svarbu žinoti, kad FRS nėra valstybinė įstaiga. Pasak buvusio Pietų Afrikos centrinio banko direktoriaus Stepheno Goodsono, kuris yra absoliutus finansų sistemos žinovas, FRS, kaip ir beveik visi pasaulio centriniai bankai, taip pat TVF ir Pasaulio bankas, yra privačiai valdomi bankai ir įstaigos, veikiančios tik savo akcininkų ir steigėjų naudai. Pavyzdžiui, Goodsonas savo knygoje „Centrinių bankų istorija“ įvardija ir pagrindinius FRS akcininkus. Tai toliau išvardyti bankai ir už jų stovinčios bankininkų dinastijos: - „JP Morgan Chase“ bankas - Goldman Sachs Niujorko bankas - Lazard Brothers Paryžiaus bankas - Israel Moses Sieff Italijos bankas - Shearson American Express Bank - Rotšildų bankai Londone ir Paryžiuje - Varburgo bankai Hamburge ir Amsterdame. Taigi dabartinę bankų krizę skatina nedidelis itin turtingų žmonių ratas. Jie nori papildyti savo kišenes ir įvilioti mus į savo naująją skaitmeninių pinigų sistemą, galbūt užmaskuotą kaip gelbėjimo priemonių paketą. Kaip Kla.TV jau atkreipė dėmesį laidoje „Ernstas Volfas: Centrinio banko skaitmeniniai pinigai - laisvės pabaiga!“ [www.kla.tv/30292], vienintelis viso to tikslas - visiškas viešpatavimas virš mūsų ir visų mūsų laisvių atėmimas. IV. Išvados Finansų sistemos bėgiai vėl krypsta į pražūtį, o paskutinis FRS palūkanų normų sumažinimas nieko nepakeis. Tačiau sunku nuspėti, kada žlugimas įvyks, tačiau viena aišku: bankininkai, kurie su neįtikėtina nusikalstama energija piktnaudžiauja savo galia, kad sukauptų vis daugiau turto ir galios, padarys viską, kad jie nebūtų demaskuoti kaip jų sukelto finansinio žlugimo priežastis. Mainais jie gali kurstyti kitas krizes, tame tarpe ir dabartinius karinius konfliktus, kurie šiuo metu smarkiai paaštrėjo. Tačiau kad ir kaip jie norėtų, kad jų naujieji skaitmeniniai pinigai mums būtų priimtini, akivaizdu, kad tokie pinigai yra Trojos arklys ir niekada neišspręs problemų. Sprendimas būtų toks, kad bankininkai būtų patraukti atsakomybėn už krizių atsiradimą ir atimta jų valdžia. Pasak buvusio centrinio banko vadovo Stepheno Goodsono, jų įtaka grindžiama tuo, kad jie pasisavino teisę kurti pinigus iš oro ir vėliau juos skolinti už palūkanas. Tai jiems pavyko padaryti perėmus pasaulio centrinių bankų kontrolę. Štai kodėl reikia „pasaulinio skolų mažinimo“, t. y. visų nacionalinių valstybių skolų nurašymo, kurias centriniai bankai, TVF ir Pasaulio bankas išnaudojo, apiplėšė ir faktiškai nusavino, o taip pat visų pasisavintų išteklių grąžinimo. Juk kaip kreditai buvo sukurti iš nieko, taip ir skolos turi išnykti į niekur. Jei teisė kurti pinigus bus grąžinta liaudžiai ir atskiroms suverenioms tautoms, visas šis mulkinimas pasibaigs. Ypatingai pasaulinės krizės sąlygomis atėjo laikas to pareikalauti - jei ne dabar, tai kada?
von nuo hag
Probleme im Bankenbereich http://theeconomiccollapseblog.com/3-things-that-troubled-u-s-banks-are-doing-as-they-scramble-to-survive/
https://www.foxbusiness.com/economy/americans-are-struggling-get-loan-since-fed-started-raising-rates
https://www.bankrate.com/credit-cards/news/credit-denials-survey/
https://www.dailymail.co.uk/yourmoney/article-13154975/bank-branch-news-JPMorgan-Chase-Republic-Citizens-bank.html
https://www.pymnts.com/news/banking/2023/banks-slash-60k-jobs-as-dealmaking-and-ipos-decline/
https://www.dailymail.co.uk/yourmoney/banking/article-13066937/kevin-oleary-regional-banks-bancorp-silicon-valley.html
Schließung BTFP, neu aufgebrochene Bankenkrise – Einbruch bei Gewerbeimmobilien https://www.konjunktion.info/2024/04/finanzsystem-steht-eine-eine-neue-konsolidierungswelle-im-us-bankensektor-bevor/
https://theconversation.com/why-economists-are-warning-of-another-us-banking-crisis-224092
https://www.konjunktion.info/2024/03/schuldgeldsystem-die-zunehmenden-fliehkraefte-der-schuldenspirale/
https://www.konjunktion.info/2024/03/finanzsystem-zwei-fliegen-mit-einer-klappe/
https://fortune.com/2024/06/10/commercial-real-estate-crash-new-york-city-office-building-discount-short-sale/
Refinanzierungskrise, Gewerbeimmobilien https://www.derstandard.de/story/3000000208163/leerstandsquote-hoch-wie-nie-lage-bei-us-gewerbeimmobilien-spitzt-sich-zu
https://www.konjunktion.info/2024/03/finanzsystem-zwei-fliegen-mit-einer-klappe/
https://www.dailynews.com/2024/02/12/commercial-property-loans-coming-due-in-us-jump-to-929-billion/
https://www.kettner-edelmetalle.de/news/das-bankensystem-am-abgrund-drei-risiken-konnen-zur-grossten-finanzkrise-fuhren-23-07-2024
Krise im Gewerbeimmobilien- und Anleihenmarkt https://www.zeit.de/2023/46/us-staatsanleihen-aktienmarkt-risiko-wirtschaftskrise
https://www.businessinsider.de/wirtschaft/international-business/renditen-fuer-us-staatsanleihen-steigen-aber-ein-crash-koennte-folgen/
Definition Nennwert https://boersenlexikon.net/nennwert/
Barry Sternlicht https://de.wikipedia.org/wiki/Barry_Sternlicht
Diskontfenster Fed https://tarifo.de/news/1959-welche-banken-nutzten-diskontfenster-fed-gibt-namen-preis/
Kevin O´Leary https://en.wikipedia.org/wiki/Kevin_O%27Leary
Ernst Wolff – Hintergründe der Fed-Geldpolitik https://www.youtube.com/watch?v=BPsNmLpVMsE
ab Min: 3:08 https://www.youtube.com/watch?v=E6Za3k-8k38
ab Min: 2:37 Vermögensverwalter BlackRock + Vanguard Hauptaktionäre https://www.finanzen.net/unternehmensprofil/jpmorgan
https://de.marketscreener.com/kurs/aktie/CITIGROUP-438766/unternehmen-aktionare/
https://www.finanzen.net/unternehmensprofil/wells_fargo
https://www.finanzen.net/unternehmensprofil/bank_of_america
JPMorgan – Übernahme First Republic Bank https://www.capital.de/wirtschaft-politik/jpmorgan-kauft-first-republic--wie-der-deal-zustande-kam-33427758.html
https://www.derstandard.at/story/2000146057429/notrettung-der-first-republic-bank-nach-abfluss-der-kundengelder
Zitat Churchill https://yoice.net/winston-churchill-lass-niemals-eine-krise-ungenutzt-verstreichen/
Aufgaben der Fed und Zinswende https://de.investing.com/academy/analysis/federal-reserve-aufgaben-und-ziele/
https://www.businessinsider.de/wirtschaft/leitzins-usa-fed-senkt-zinsen-in-grossem-schritt-um-05-prozentpunkte-und-deutet-weitere-zinssenkungen-an/
Stephen Goodson https://en.wikipedia.org/wiki/Stephen_Goodson
Buch: „Die Geschichte der Zentralbanken und die Versklavung der Menschheit“ von Stephen Mitford Goodson Текст in Zwischenablage kopieren