Problemų sprendimas

07.11.2017 | www.kla.tv/11402

13 AZK konferencijos įžanga (01.10.2016) Sveiki! Helo! Sveiki visi, artimi ir tolimi! Laikas greitai lekia nuo vienos AZK prie kitos. Aš labai džiaugiuosi, kad esate čia, ir tai iš tiesų kažkas ypatingo, ir aš dėkoju už pasitikėjimą, už tai, ką jūs mums atnešate. Niekada nežinai kas tavęs laukia. Turiu prisipažinti, kad čia bus vienas pranešėjas, kurio niekada nesu girdėjęs. Visuomet galioja tokia taisyklė, kad pirmiausia aš turiu išgirsti pranešėją, tačiau, jeigu mes jaučiame, kad tema yra labai svarbi, mes to nepaisome ir neperklausome, tai yra intertekstas gali būti ir į kairę ir į dešinę, bet svarbiausias yra pats pranešimas, jo turinys, ne tai, kaip bus pristatyta. Dėkoju, kad esate atviri čia būti, klausytis, mokytis bet ir skirti. Mes visada sakome: jūs neatėjote čia kažko ryti aklai: „AZK yra viskas, kas kalbama – gerai, prarijai ir viskas“, ne! Mes norime išmokti skirti. Ir tai yra pati seniausia žinia: klausykite savo širdies! Dažniausiai protas priešinasi, bet širdis, kuri iš aukščiau, ramybė, ji kelia mus, kur tu jauti, kad visada galvojai kitaip, bet dabar mane tai kelia, kelia aukštyn. Aš tai jaučiu – ir tai yra tiesa, kiekvienas žmogus žemėje gali tai išgyventi. Bet jis turi žinoti, kaip tai veikia. Jei tik klausai savo širdies, gali daug ko išmokti. Kai kurie dalykai tiesiog nukrenta po stalu, apie kuriuos tu kažkada turėjai kitą nuomonę, štai taip mes mokomės. Taip, daug technikų reikia tokiems renginiams, daug pasiruošimo muzikantams ir dainininkams. Neįmanoma per dieną išvardinti, kiek čia įdėta darbo. Visa tai paruošti, maistą, jūs šiandien būsite visiškai aprūpinti. Ne taip paprastai gale pastatysime kasą, kad galėtumėte susimokėti, ne! Mes tai darome iš meilės. Tai visiškai kita istorija, mes tai darome iš meilės ir neieškome kažko iš to laimėti. Tai kitas pasaulis, mes ne dėl pinigų tai darome! Mes tai įrodinėjame jau 35 metus, kad tai galima padaryti be pinigų ir niekas nebus suvaržytas. Taigi, jauskitės laisvai! (plojimai) būkite laisvi imti, imkite, kiek norite, eikite į namus ir kad niekas taip negalvotų: „a, dabar aš turiu kažką duoti“, ne, jei turi širdyje – duosi; o jeigu neturi širdyje - nieko neduodi. Viskas paprasta. Tūkstančiai tiesiog ima, o kiti turi džiaugsmą duoti. O paskui tai keičiasi: tas, kuris neduodavo, jam tiesiog ateina noras kažką duoti, o jeigu nenori – nedaro. Niekas tavęs nepaklaus, iš kur atėjai, ką tu duodi ar neduodi. Tai nieko nedomina. Mes žinome, kad tai veikia su žmonėmis, turinčiais trokštančią tiesos širdį, kurie ieško tiesos ir nori mokytis. Kad nekalbėčiau čia per daug, aš išsakiau savo padėką, ačiū pranešėjams, kad jie investuoja save. Ir visi tie, kurie mūsų klausosi kitose šalyse, sveiki atvykę! Norėčiau šiai dienai padėti pagrindus. Man tai labai svarbu. Pranešimus ir taip galima klausyti. Svarbiausia, kad jūs juos girdėtumėte teisingai. Ką turiu omenyje: tu taip pat gali kažkaip dalyvauti, tu gali atsipalaiduoti, klausytis, mėgautis pranešimais, tai žinoma geriau, nei visai neklausyti. Bet jeigu tu suprasi, kur tavo dalis, tu gali čia prastumti kai ką daugiau! Visi, kurie šiandien klausote ir klausysite bei matysite, kad jūs tai darytumėte su teisinga nuostata, nes tai yra pagrindinė šios istorijos dalis. Šiandien mes pasistengsime tai padaryti. Norėčiau parodyti tokį paveikslą, mes čia nupiešėme tokį paveikslą, pažiūrėkime drauge. Taip, jūs jau kažką matote? Štai, matai: užrašyta „politika manęs nedomina, mūsų, krikščionių politika nedomina“. Norėčiau tau pasakyti, kiekvienam krikščioniui ir visiems kitiems, kurie sako „politika manęs nedomina, aš juk ne politikas“, šiuo paveikslu noriu tau parodyti, kiek tu susijęs su politika, nes praktiškai tai atrodo taip. Žiūrėk, matai šitą skardį? Politika – tai verslas, tai tarsi tu važiuotum autobusu, keliauji. Jei sėdi autobuse ir sakai „politika manęs nedomina“, tai yra tas pats, jei sėdėtum mašinoje, autobuse, kuriuo kažkas kažkur važiuoja, bet tu taip pat esi autobuse! Nes tai, kas vyksta politikoje, įtakoja ir tave! Taip pat ir ekonomikoje. Jei kas sako „politika manęs nedomina“ – dar ir kaip tave tai veikia, dar ir kaip! Todėl, kad turi stebėti, kad vairuotojas nepasuktų ten, link skardžio! Taip pat su ekonomika. Jeigu mes sakome: „aš ten vienas nieko negaliu padaryti“ – dar ir kaip! Tu atskirai, mes, daug atskirų, dar ir kaip tu gali kažką padaryti! Taigi, pažvelkite į autobusą, besiartinantį prie skardžio: mažiausiai vienas galėtų išeiti į priekį ir įspėti, kad vairuotojas paspaustų stabdį. Bet jeigu jis nespaudžia stabdžio, ką tu darytum? Tu sėdi autobuse, kuris juda link skardžio, tu tai matai – ką tada darai? Kritiniu atveju tu nustumsi jį nuo vairo, ir kaip ten bebūtų, privalai pasiekti stabdžio pedalą. Taip pat mokslas ir trečias autobusas. Jūs galite paimti bet kokį kitą autobusą – aš tipologiškai noriu paaiškinti apie tuos tris autobusus. Tai labai tipiška, kaip paprastas žmogus reaguoja į mokslą: „o, taip, tie viršuje, jie žino, ką daro“. Jei aš kalbu apie politiką – dar ir kaip tave tai liečia! Arba ekonomika – ir dar kaip tave tai liečia! Aš ir čia sakau, jei tu kalbi: „tie, viršuje, jie žino, ką daro“, mes sakome: „Taip, dar ir kaip žino! Dar ir kaip!“ Bet svarbiausia, kad jie žino ir jie to tikisi – jie žino, kad tu jais aklai pasitiki. Jie to ir nori! Taip, kaip sakoma: „tie, viršuje“, jie tikisi tavo aklo pasitikėjimo ir pasyvumo. Todėl privalau tau pasakyti: tu atsakingas! Tu sėdi šiame autobuse: arba religijos, arba pasirink bet kokį kitą autobusą, su kitu pavadinimu – tu taip pat ten sėdi. Kiti sako: tu sėdi toje pačioje valtyje. Mes esame kažkokioje transporto priemonėje, judančioje link skardžio, o autobuse ten visi sėdi, žiūri filmus, ploja. Vieni pastebi, kur važiuoja autobusas, kiti – ne. Taip pat ir čia: mes sėdime kartu ir siekiame kai ko išvengti. Ir jei sakome: „kažkas vyksta ne taip“, nesakyk, ypač po šios dienos: „tie, viršuje žino, ką daro“. Dar ir kaip jie žino! Šiandien viskas kitaip, nei prieš 2000 metų. 2000 metų atgal vienas Vyras ant kryžiaus šaukė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro!“ Tas laikas pasibaigė, dabar tu turi kabėti ant kryžiaus ir šaukti: „Tėve, neatleisk jiems, nes jie tiksliai žino, ką daro! (Plojimai) Dabar mes taip privalome matyti ir būti tame tvirti. Šiandien specialiai vykdoma globalistinė politika. Specialiai. Piktieji, jie puikiai žino, ką daro. Tai paprasčiausiai yra taip, be jokių įrodinėjimų, dabar mes atvirai tai sakome, mes turime daug pranešimų ta tema, tai žmonės „viršūnėse“, vadinami liuciferistais, kurie išdidžiai sako: „mūsų dievas – šėtonas, ir mes dar prasibrausime prie kasos, mes norime valdžios, norime pinigų“ – jie tiksliai žino, ką daro! Dabar ne taip, kaip prieš 2000 metų, kai daug kas vyko tarsi pogrindyje. Mes čia sėdime kartu ir matome, kad artinasi katastrofa. Tu šiandien daug išgirsi apie Europos sąjungą, apie politiką, ekonomiką, kartu gausi ir „atnaujinimą“ (update) dėl aktualios pasaulio padėties, vėl išgirsi apie karus. Svarbiausia, kad tu suprastum, kad čia ne šiaip sau pramoginė programa. Taip čia bus ir meninė dalis, įvairūs muzikiniai pasirodymai ir t.t. Bet mes čia esame tam, kad užkirsti kelią karui, kuris gresia, kuris mums yra ruošiamas, kad užkirsti kelią šiai politinei katastrofai visuose lygmenyse, kad pasipriešintume visais legaliais būdais. Legaliais! Jei vyksta karas, jis vyksta todėl, kad prieš tai buvo pralaimėtas informacinis karas. Prieš kiekvieną karą eina informacinis karas. Kaip ir avarijos metu, prieš automobiliui pakliūnant į avariją, iš pradžių vairuotojas praranda savo automobilio kontrolę, taip ir su karu – pirmiausia vyksta informacinis karas. Ir mes šiame informaciniame kare, kuris pilnu tempu jau vyksta, norime ne reklamuoti karą, mes kovojame prieš karą ir mes turime galimybę užkirsti kelią šiai katastrofai! Tačiau ne šiaip sau mes čia ateiname, kad pramogauti, pasižiūrėti įdomių pranešimų, mes turime suprasti ir savo dalį visame tame. Jei aš, pavyzdžiui, padarysiu tokį testą ir pakviesiu čia į viršų tą, kurio tu nepažįsti, ir jis čia priekyje stovėdamas šauks: „vyrai, pirmyn į kovą!“ Kiek iš mūsų atsilieps? Kiek iš mūsų atsilieps ir seks jį? Net jei aš pasakyčiau „pirmyn!“, gal aš turėčiau ir daugiau šansų, nes kovoju jau daugelį metų? Taigi, ne kiekvienas, ne kiekvienas gali tiesiog ateiti čia ir sakyti: „Vyrai, dabar eisime į kovą! Užpulsime kokią nors šalį ir atimsime jų išteklius“. Ne, tam reikalinga propaganda, mes tai vadiname karine propaganda, ir visa tai vyksta politinėje arenoje. Visa tai vyksta per laikraščius, žiniasklaidą. Vyksta nepakartojama propaganda! Ir jeigu ši karinė propaganda sukaups tiek jėgos, kad bus sinergija žmonėse, tuomet žmonės pasiruošę karui! Aš visai neseniai padariau klipą Klagemaueriui, kaip Obama, kaip tą mažą berniuką Sirijoje ištraukė iš po namo griuvėsių, jis ten kažką valėsi nuo veido, lyg kraują... Niekas nežino kas ir kaip, bet žiniasklaida jau šaukia: „Tai padarė piktas Asadas ir rusai! Žinoma, logiška!“ Ir paskui matome, kaip kažkoks šešiametis parašo Obamai laišką. „Prašau, atsiųskite tą berniuką pas mane, aš jam padovanosiu dviratį“, ir visas pasaulis „A-a-a!“ Nė viena kiaulė nepripažins, kad tai propaganda, karinė propaganda! Ten fone groja kažkokia muzika, Obama atsistoja, skaito, tarsi su ašaromis akyse, šešiamečio laišką – jis gi skaito visus šešiamečių laiškus, logiška, taip, daugiau jis neturi ką veikti! Ir štai, su ašaromis akyse, sako: „Žiūrėk, šis šešiametis, kiek mes galime iš jo pasimokyti, bet dabar turime žinoti, kad tuos rusus, tuos sirus mes privalome pamokyti!“ Ir tai faktas, taip, tai propaganda. Karinė propaganda! Būtent taip informaciniame kare ruošiama karui, kad pagaliau eitume ir kažką padarytume, ne šiaip sau numestume bombą, ir net ne fosforinę bombą. Bet kol tie, Šveicarijoje (visa tai jau seniai diegiama), ir Vokietijoje, Austrijoje, visur tai pradedama diegti, visur tie patys žmonės diegia tuos pačius dalykus, bet mes tiesiog nepastebėjome, kad atėjo mūsų eilė. Jūs, kurie čia susirinkote, mes čia susirinkome tam, kad šiuos karo daigus galų gale sunaikintume. Arba genderis, kokią temą bepaimtumei, jei tik užtektų laiko, visuose lygmenyse, visose srityse mes siekiame laimėti informacinį karą. Neteisinga propaganda veda į katastrofą ir tai siaubinga. Kas dėl pranešėjų, kurie čia yra šiandien, šitie vyrai, jie čia tik dėl vienos priežasties: kad užkirstų kelią katastrofai. Galbūt ne kiekviena tema yra apie karą, bet jei kalbėtume apie Šveicariją, Europos sąjungą, mes galime užkirsti kelią didelei katastrofai, jei tik šiandien išgirsime šitą žmogų, kuris aiškins mums apie ekonomiką. Mes galime užkirsti kelią didelėms katastrofoms, jei išklausysime šių vyrų. Pagaliau iš referatų, pranešimų galime padaryti ką tik norime: vieni tiesiog suplėšo pranešimą ir ima kaltinti pranešėją melu. Tačiau šie pranešėjai čia yra dėl vienos priežasties: kad užkirstų kelią pačiam baisiausiam, katastrofoms, kad išgydytų visas šias pasekmes. Jie čia su gerais ketinimais. Pagaliau, kai kurie kalbės apie juos negerai. Jeigu apie šiuos vyrus kažkas kalbės blogus dalykus, priekaištaus, kad jie siekia visai ko kito, tą galimą pastatyti į vieną eilę su karo propagandistais (plojimai). Taip, netrukdykite šiems vyrams, o priešingai, padėkite. Vis labiau kyla tokia mintis, kad AZK siūlo problemų sprendimus, tačiau ne, AZK tik iškelia problemas ir kiekvienas savo organizacijoje arba partijoje ieško sprendimų. Dažnai būna taip, kad pranešimuose yra pateikiami pasiūlymai, kaip išspręsti problemą, tačiau neužtenka laiko tų sprendimų „išnešioti“, subrandinti. Kiekvienas gali atnešti savo galimą sprendimą, ir jei širdimi jauti: „taip, mane ten traukia“ eik ten ir padėk ten, jei jauti: „su šituo galėčiau apsijungti“ – tai gerai, - prašom. Mes nesakome: tai teisinga, tai – neteisinga, tu tai daryk, to – nedaryk. Svarbu, kad mes išgirstume šiuos sprendimus, kaip išspręsti problemą. Bet kiekvienas turi žiūrėti, kur jie norėtų save investuoti. Mes jūsų prašome, tiesiog maldaujame, investuokite save! Suprantama, gali būti amžiaus ar sveikatos apribojimų, vis dėlto, pagal savo galimybes, padėkite pranešėjams, jei jaučiate, kad tai yra jūsų žmogus: „tai mano, aš čia galėčiau save investuoti“. Iš savo pusės norėčiau atvirai pasakyti, AZK – ne religinė platforma, mes čia iškeliame problemas. Aš turiu OCG, aš įkūriau OCG, mes ten atskleidžiame sprendimus, kaip visa tai matome. Tau nereikia daryti taip pat. Kiti turės kitų pasiūlymų, kaip išspręsti – nesvarbu, kokie pasiūlymai bus pateikti, aš trumpai norėčiau išdėstyti savo visų problemų sprendimą. Ar galėčiau? Jūs leidžiate? (plojimai). „Jis religingesnis, nei tu manei“, bet žiūrėk, ar tu iš viso gali atpažinti religiją, tai susiję ne su kažkokiais „dievobaimingais“ posakiais, visa tai slypi esmėje, bet koks pasikeitimas, kuris neprasideda tavo namuose, neatves į tikslą! (Plojimai) Tai, kas bus vėliau, kai kas priėjo prie manęs po draugų susitikimo šiais metais ir sako: „Ivo, tai buvo pats didžiausias dalykas, kurį tu kada nors padarei!“ O ką mes padarėme? Apsikabino keturiasdešimt tautų, Izraelis, arabai, jie vieni kitiems parodė, kad „aš myliu tave, tu man reikalingas“. Amerikiečiai su rusais, rusai su amerikiečiais, ukrainiečiais, keturiasdešimt tautų, religijų - ko tik čia nebuvo! Ir visi vienas kitam ištarė „aš myliu tave, tu esi man reikalingas“. Bet jie, žmogiškai kalbant, „atjungė“ religiją, ne dėl kažkokio dievotumo, bet dėl gerų darbų: tiesiog darykime kažką gero praktiškai, tai ką galime, ne tai, ką tikime, kad yra gerai, darykime! Ir kažkas pasakė, kad tai yra geriausias kada nors padarytas dalykas. Gailiuosi, kad tuomet neatsakiau, kad gyvenime esu padaręs daug daugiau. Jūs žinote, ką? Šimtai santuokų, šimtai žmonių, kurie namuose gali pasakyti: „aš myliu tave“ (plojimai), supranti, apie ką kalbu? Aš pasiekiau to, kad tūkstančiai vaikų ir tėvų gali vieni kitiems pasakyti „aš myliu tave, tu esi man reikalingas“, čia scenoje aš galiu tai sakyti, tai yra natūralu. Bet kaip tu gyveni namuose? Čia tai gali būti šou. Ne, nesunku pasakyti: „Sveikas, Magadane! Mes mylime jus!“, o kas mūsų meilė yra praktikoje? Tai, kad sudarėme galimybę jiems prisijungti prie mūsų? Lengviau kitam pasaulio kraštui pasakyti: „aš tave myliu, tu man reikalingas“, nei savo žmonai! Bet aš tau pasakysiu, kad aš ir po 32 vedybinių metų sakau „Aš myliu tave, tu man reikalinga“. Aš negaliu praeiti pro šalį, jos nepabučiavęs. Taip pat ir mano vaikai, aš nepraeinu pro šalį jų nepabučiavęs, supranti skirtumą? Ir tai aš noriu pasakyti: naujas pasaulis prasideda namuose. Jis prasideda namuose, kur sunkiausia, tai yra, sunkiausia keistis namuose. Ne scenoje prasideda naujas gyvenimas, ne feisbuke, ne mobiliuosiuose telefonuose, kur kai kurie nuolat ten maigo mygtukus. Mes turėjome svečių, kurie visą laiką fotografavo, fotografavo patys save: aš su tuo kalbu, aš su tuo vaikštau ir taip toliau, jie nuolat buvo su kažkuo susirišę. Naujas pasaulis neprasideda kur nors restorane, ne pas kaimynus, ne stadione, bet būtent pas tave namuose. Ir ten tai sunkiausia. Bet ten gali gauti padrąsinimą ir viltį, namuose gali daryti tai, ko dideliu masteliu nepadarysi. Tu sakai „aš esu vienas, ką galiu padaryti?“, tai sunkus darbas, sunkus darbas dešimtmečiais, bet namuose, namuose tu gali veikti kiekvieną dieną. Pasikeitimai tavo ląstelėje, tavo šeimoje. Ten, kur gyveni, tu kiekvieną dieną gali keisti savo pasaulį į gera. Todėl aš apeliuoju į jus visus, nebūkite tokie, kurie „prisipučia“ naujais dalykais ir didele galva eina namo: „Štai! Dabar aš žinau daug daugiau, nei tu. Dabar galėčiau savo žiniomis užvažiuoti tau per galvą!“ Norėčiau, kad tu suprastum, kad tai, kas vyksta dideliame, prasideda mažame! (plojimai) Galbūt tu čia sėdi ir girdi šiandien apie valdžią ir sakai: „Ta valdžia, ji man netinka, ji mane apgaudinėja“, bet aš atsistoju, statau savo religiją į priekį ir sakau: o kaip tu namuose? O kaip tavo valdžia namuose atrodo? Vyre, arba žmona, arba tas, kuris virš tavęs, kokia tavo valdžia? Tu neapleidi savo šeimos? Prieš skųsdamasis valdžia, pirmiausia paklausk, ar aš neapleidau savų? Valdžia ten, viršuje kalba dalykus, dėl kurių nesitarė, o tu dėl visko tariesi šeimoje? Ką perki, kur eini, kokie tavo planai? Norėčiau, kad tu taip pažvelgtum, tada šis susitikimas turės svorį. Tavo namuose pirmasis žingsnis, tu sakai „tai aš!“ Tu nepradedi iš karto skųstis dėl korupcijos, na, žinote, viršuje ten savi reikalai. Vienas sėdi viršuje kažkokiam komitete ir numeta savo giminaičiui kokį darbą, ir štai jums korupcija, ten viską reikia keisti, baisu! O aš tavęs noriu paklausti: o tu neturi savo numylėtinių namuose? Tėvai ir vaikai, kaip greitai mes savo vaikus.. tai yra, žiūrėk sąsajas, mes labai greitai imame skųstis dalykais, kurie turi baigtis, suprantama, taip. Bet namuose, baik tuos dalykus daryti namuose, jie taip pat nori teisingos valdžios. Arba tu piktiniesi farmacija, kaip jie su visais savo medikamentais gadina sveikatą. O namuose, kaip tu elgiesi su savo sveikata? Ar neieškai pasiteisinimo? Nenoriu atimti iš tavęs vilties, aš toks pats, kaip ir jie ten, viršuje, taip? Tačiau pasikeitimai ateina, jeigu tu namuose pradedi keisti dalykus, tu pamatai toliau, atsiveria kitos durys, kita galimybė, galimybė keisti kitus. Pasakysiu viena: pasaulis keičiasi tik per žmones, kurie leidžiasi keičiami. Mes perduodame ne tai, ką sakome, o tai, kas esame! (plojimai). Jei pasakyčiau: „aš sergu gripu, ar kokia kita liga“ – bet sergu ne tuo – aš užkrėsiu tave tik tuo, kuo sergu iš tikrųjų. Taip pat ir čia. Kadangi mes pasikeitėme patys, todėl matome ir praktinį pasaulio pasikeitimą, kodėl? Todėl, kad mes pradėjome keisti save. Ir taip šiandien klausome pranešimų. Ne šiaip sau klausome, kad paskui eitume prie barikadų arba bartis, pradėti ten kažką, nežinau ką, nors ir tai reikalinga, taip. Bet mes būsime gerokai sėkmingesni, jeigu pradėsime nuo savęs. Mes galėsime išspręsti dideles problemas. Dar pora pavyzdžių, trumpai. Čia dar turėtų būti trumpa įžanga, pirmasis pranešėjas, bet šiuos pagrindus, kurie man labai svarbūs, kad mes visa tai teisingai suvoktume, kad nebūtume čia kažkokie pasipūtę, bet klausytume tai su teisinga širdies nuostata. Galbūt mes šiandien apie religiją girdėsime visiškai iš kitos pusės, iš šitos pusės mes dar nekalbėjome. Bus pranešėjas, du pranešėjai, ir jų dar nėra čia, jie dar lėktuve. Vienas jų kalbės apie religiją, čia bus labai karšta, jūs galėsite įnešti čia savo dalį. Pasakysiu, daug yra žmonių, norinčių uždrausti kalbėti apie religijas, jie kalba apie religijų uždraudimą ir t.t. Tuo tarpu kiti reikalauja dar didesnės laisvės religijoms: pirmiausia norėčiau užduoti tau klausimą. Eik namo, ar namuose galima su tavimi pasikalbėti apie Dievą ar priminti tau Dievą, kai tu piktas, susierzinęs ar beviltiškoje situacijoje, arba turi kokią aistrą, kaip tu tvarkaisi, kai būni įpykęs? Religija nori suteikti tau išlaisvinimą. Jeigu esi sudužęs ar degi kokiose nors aistrose, religijose yra tai, kaip tau visame tame susitvarkyti. Taigi, daugelis kalba apie religiją, vieni nori uždrausti, kiti nori dar labiau platinti, o namuose su tavimi šia tema neįmanoma kalbėti. Kai esi įpykęs, tau negalima priminti Dievo. Arba mes protestuojame prieš karo kurstytojus, bet mes tai darome todėl, kad namuose propaguojame taiką. Mes pažįstame žmones, kurie gatvėje kovoja prieš karą, bet namuose jie to nedaro. Kai tik jie sugrįšta į namus, viskas pasikeičia: tik peržengė slenkstį – jie tuojau pat drugeliai, atėjo į namus – iš karto kirminai, šliaužiojantys po kilimu ir teršiantys, ir visur tik neramybė. Tik išeina į gatvę – vėl ištiesia savo sparnus. Aš norėčiau, kad jie tokie būtų namuose! Jūs neturėsite jėgos pasikeisti, todėl, kad tai nenatūralu, nebus jokio poveikio ir visos mūsų pastangos... arba tu stipriesiems kalbi apie demokratiją pas mus, visi pasaulyje kalba apie demokratiją. Šia diena norėčiau pasakyti viena, perženkime 49-51 ribą, pereikime ją. Mes sakome, kad pas mus, Šveicarijoje patys geriausi demokratai, bet aš tau pasakysiu, kas tai yra: būtent, ką tu vertini namuose, jei juose penki ar keturi žmonės: du iš jų nori vieno, trys nori kito ir taip pastoviai. Tu laimingas taip gyvendamas? Nuolatinis ten – šen. Kas laimingas taip gyvendamas: penki žmonės, trys nori žiūrėti vieną filmą, du – kitą, o televizorius vienas. Kokia išeitis? Du žiūri pastoviai nepatenkinti arba trys žiūri nepatenkinti, arba? Paskui tu nuperki dar vieną televizorių – šeima susiskaldžius, ar? Tai mūsų demokratijos namuose realybė. O pas mus daug geriau, mielieji! Mes peržengėme tą slenkstį 51-49. Mano namuose jau daugiau nei 30metų 100% visada! Tai yra sutarimas. Ir ne todėl, kad aš vadas, diktatorius kažkoks, o todėl, kad aš kiekvieną išgirsiu, „kaip tu jautiesi, kai siūloma viena ar kita, ar dar kita“. Ir jei tu nesutinki, mes kalbamės apie tai. Mes pastebėjome, kad gamta su mumis nesismulkina. Tai yra gamta, ji nedaro kokybiškų dalykų, nuostabių gėlių , augalų kitur, o namuose – ne. Ir visą laiką namuose 50 ant 50. Ne! Gamta, ji taip viską pastatė į centrą, kad jei mes pataikysime į tai, kas iš tikrųjų šiuo metu yra aktualu, visus tai kels! Ir visada su savo vienuolika vaikų tai, ką mes darėme, buvo 100% vienybės. Bet mes tame dirbome, nes žinojome: kad gamta davė mums tokį gebėjimą, būti vienybėje. Bet mes turime pamatyti šitą vienybę. Jeigu ji neateina, reiškia mes dar nepataikėme į tašką. Aš kiek per daug pamokslavau, bet jūs matote, tai kieta, aš tai išgyvenu su tūkstančiais žmonių iš įvairių kultūrų, amžiaus grupių, profesijų, su tūkstančiais žmonių, be vieno vienintelio nesutarimo! Ne demokratija, mes tai vadiname teokratija. Tai gamta rodo savo kelią. Ir tam, kas tai žino, taip lengva jį surasti, bet tai ne tema šiandien. Tai prasideda namuose ir mes mokome, kaip tai išmokyti savo šeimose ir visa tai augs. Nesvarbu, kokie pamąstymai bus šiandien, mes sakome: visa tai turi prasidėti namuose, bet kuri tema. Tu gali pykti, kad politikai žada priešrinkiminių kampanijų metu, o tu? Tai ką tu žadi namuose, tu laikaisi žodžio, ką žadi savo vaikams? Jei nesilaikai, pirmiausia namuose išspręsk pažadų problemą ir tada galėsi piktintis „didžiaisiais“. Tu piktiniesi spekuliantais, o tavo namuose, ar ten nėra sandėlio, kur krauni pinigus, tai yra, kur koks nors spekuliantas tau dirba? Didelės problemos išaugo todėl, kad jos prasidėjo iš mažų ir augo tam tikra linkme. Medis išauga iš mažos sėklytės. Tu piktiniesi, kad valdžia mėto pinigus į kairę ir dešinę, ir tu teisus, visada teisus. Aš užduodu klausimą: o tu teisingai panaudoji savo pinigus? Savo asmeninius pinigus? Tu darai tą patį! Tu sakai: „jie mane varžo, visos šitos problemos...“ o tu? Tu daliniesi tuo, ką turi? Tai yra įprotis, dalintis su kitais. Jei kiekvienas turėtų tokį įprotį, nebūtų problemų! Štai ir visos išeitys, kurios mums reikalingos čia, apačioje! Teisingi sprendimai, jie užkrečiantys! Jei tu pradėsi tai daryti, kitas taip pat pradės tai daryti. Jei visi tai darys! Ir mes visa tai pradėjome daryti prieš 35 metus nemokamai: knygos DVD, viskas nemokamai, pranešimai nemokami, kas tik nori – viskas nemokamai, neatlygintinai. Ir mes visada turime daugiau, nei mums reikia, mes gyvename gausoje ir tame ramybė. Ir šios ramybės mums visiems taip reikia! Ne taip, kad einame vienas prieš kitą su patrankomis ir nugali stipriausiais. Ne, ne taip! (plojimai) Aš jau nusileidinėju ir pagrindas šiai dienai bus padėtas. Visos nelaimės, kad išorėje darosi vis blogiau, niekas nesikeičia, aš paprasčiausiai užduodu klausimą tiems, kurie vargsta, kad gatvėje niekas nesikeičia: o tu, tu pats ten jau ėjai? Ar viską atidavei į pranešėjų rankas, kad jie keistų pasaulį? Kiekvienas pranešėjas, kuris kalba šiandien, jis priklauso nuo jūsų, kad vėliau tu išeitum ir platintum visa tai, kaip su mūsų OCG tai darai. Jei pranešėjas šiandien atneš žurnalą ar laikraštį su svarbia informacija, tu turi paimti tai į rankas ir dėl jų eiti. Ne šiaip sau piktintis „niekas nesikeičia“, kiekvienas turi išeiti kaip misionierius, ten kur esi, kur tu jauti: „tai mano dalis“, tu ten atsistoji ir platini, daugini, kad šitie laikraščiai ir žurnalai taptų žinomi. Dirbk, gyvenk, sėdėk savo kėdėje taip, lyg viskas šiame pasaulyje priklausytų tik nuo tavęs! Aš dešimtmečiais taip gyvenu, dirbu taip. Lyg be manęs nieko daugiau nebūtų, bet ne iš išdidumo, kad viską galiu, ne! Todėl, kad galiu duoti savo dalį. Aš taip nedarau: „Ai, tegul tai padaro ta partija“, ne, mes tai padarysime! Jei matome, kad ta partija yra ir daro kažką teisingo, mes padedame tiems žmonėms dieną ir naktį. Tam jie ir yra, tam ir jūs esate! Prašau tavęs, kiekvieno atskirai, nedeleguok, neatiduok tų dalykų, gyvenk taip, lyg viskas priklausytų nuo tavęs! Kad tu kiekvieną dieną atiduotum savo dalelę. Ir dar, jei piktiniesi politikais, kurie kažką daro, bet pats nedarai nieko, užduok klausimą: ar aš su savo praktika einu pirmyn? Aš praktiškas, aš pavyzdys? Aš didvyris? Ar mano šūkis būti pavyzdžiu? Ar galėtum, lygindamasis su politiku pasakyti: ateik ir pasižiūrėk? – Štai kas yra svarbiausia. Jei politikai galėtų pasakyti: „Klausykite, žiūrėkite: štai mano šeima, štai yra viskas, ką galėjau padaryti, ateik ir pažiūrėk. Jei esi sužavėtas, kaip prekiautojas, sek paskui mane, paimk mano produktą“. Jeigu jie taip išeitų – būtų visiškai kitas pagrindas, nei mėtytis kažkokia teorija ir neišbandžius daryti kažkokius eksperimentus. O tu paskui gali atsiskaitinėti už visa tai. O aš sakau, naujas pasaulis, pasikeitimai ateina per tai, kad aš galiu pasakyti „ateik ir pažiūrėk“, aš tai darau, ir jeigu aš negaliu įtikinti savo darbais, tuomet tau nereikia paskui mane kartoti. Tai nieko neduos, tu turi būti tikras tame, ką darai. Tikiuosi, šiandien jūs būsite įtikinti. Dabar parašau Paulių Burmaną į sceną. Prieš išeinant pirmajam pranešėjui, kad mes labai neatsipalaiduotumėme, klausydamiesi dainos. Taip, tu dar Beną su savimi pasiėmei, mes džiaugiamės tavo daina. Mes jau kalbėjome šia tema, jis tai apibendrino. Taip, mes labai džiaugiamės. Norime tai dar truputį „suvirškinti“, „sukramtyti“. Paskui pristatysiu jums pirmąjį pranešėją. (plojimai) Atliekama daina „Pasikeitimai prasideda namuose“ Dėkojame Pauliui ir šokių grupei! Buvo nuostabu jus matyti! Ačiū už jūsų pastangas ir buvimą! Tikiuosi, technika paruošta. Pereiname prie pirmojo mūsų pranešėjo. Pirma tema yra aktuali, mes čia startuojame Šveicarijoje, ši tema liečia Šveicariją ir jos prijungimą prie Europos sąjungos. Noriu pasakyti, kad 80%, aš taip tiksliai nežinau, pranešėjas jums tai pasakys, tarkim, daugiau nei 80% Šveicarijos gyventojų labai negatyviai vertina Šveicarijos prisijungimą. Taip, „gelbėkite mus! Kitaip jūs nuskęsite“ šaukia Europos sąjunga iš jūros. Šveicarija stovi oazėje ir šaukia: „Prisijunkite, nes nuskęsite“. 80% turi tokį požiūrį į Europos sąjungą, bet tuo niekas nesibaigia, lyg tai čia šuo pakastas. Ne! Problema ta, kad politika šiandien yra daroma taip, iš to paties komikso, štai taip daroma politika, matote, pririšo ir žaidžia katę – pelę, vedžioja už nosies. Ir kaip tai tiksliai atrodo, mums tuojau paaiškins. Ir aš pasakysiu, kaip gerai, kad yra tikrieji patriotai, kurie mato visą šitą žaidimą jau nuo 1291 metų. Taip, jie iš tikro gali pasipriešinti. Šiandien pas mus tikras sunkiasvoris žaidėjas, galvoju, kad jis neįsižeis, jeigu jį taip pavadinsiu. Tai žmogus, galiu pasakyti, kad aš jį jaučiu kaip tikrą kovos draugą. Ištikimas žmogus, kuris dešimtmečiais stovi ir priešinasi visais legaliais būdais. Kuris labai prisideda prie to, kad mes vis dar laisvi ir ne atsidūrėme ES. Tai pirmasis kovos žirgas, sakyčiau fronto žirgas. Jei norėčiau už jį pasakyti, kaip jis mato prisijungimą prie Europos sąjungos, štai paskutinis paveikslas, prieš jam išeinant į priekį, tai jo šūkis: „Ne prisijungimui prie ES, nes tai yra uždelsto veikimo bomba!“ (plojimai). Taip, daktaras Ulrichas Šliueris, Šveicarijos liaudies partija, jis kalbės apie Šveicariją, jūs daugiau apie jį išgirsite, prašyčiau biografiją.

von Ivo Sasek

Quellen/Links: http://www.anti-zensur.info/azk13/soloestmanprobleme